Išvardijo pokyčius
Lytinio brendimo ribos, kurios yra laikomos norma yra pakankamai plačios.
„Mergaitės pradeda bręsti kiek anksčiau, vidutiniškai nuo 8 iki 14 metų. Taip pat norma laikoma, kai menstruacijos prasideda tarp 9 ir 16 metų. Berniukai pradeda bręsti vėliau – nuo 9 iki 15 metų“, – sako akušerė ginekologė Marija Leipuvienė.
Pasak medikės dažniausiai berniukų laukia šie pokyčiai:
- keičiasi ūgis, kūno formos, išryškėja raumenynas;
- atsiranda ūsai ir barzda;
- didėja sėklidės ir varpa;
- atsiranda spermos gamyba ir prasideda poliucijos, vadinami „šlapi sapnai“, kai išsiskiria spermos miego metu;
- atsiranda spuoguotumas, prakaitavimas
Mergaitės organizmas bręstant taip pat keičiasi:
- didėja ūgis, kinta kūno formos: platėja klubai, auga krūtys, keičiasi spenelio forma;
- padidėja spuoguotumas;
- atsiranda prakaitavimas;
- didėja vidiniai ir išoriniai lytiniai organai;
- atsiranda menstruacijos.
Mama sakė, daryk ką nori
Turinio kūrėja Deimantė Pajadaitė prisimena, kada pirmą kartą pastebėjo, kaip keičiasi jos kūno formos.
„Buvome su tėvais prie jūros – mama nufotografavo, kaip mes bėgame su tėčiu ir pamačiau nuotraukoje, per marškinėlius kažkas matosi. Pasakiau tėvams „tik nekelkit niekur šios nuotraukos“. Tėtis įkėlė ir nusprendžiau, kad reikia daryt kažką, kad nesimatytų. Tada pradėjau nešioti sportinius liemenėles, kad suspaustų lygiai krūtinę“, – pasakoja Deimantė.
Kitas brendimo požymis buvo padidėjęs plaukuotumas pažastyse ir bikini zonoje.
„Niekas nemokė, kad tau plaukai prasidės tada ir tada, tau reikės juos skusti ar kažką daryti. Jau buvo normaliai ataugę, kai pasidarė gėda, kad jie matosi. Tada paklausiau mamos, ką galime daryti ir ji patarė pažastis depiliuoti, kol tas plaukas plonas, o bikini zonai davė mašinėlę ir sakė – daryk ką nori. Turėjau pati išsiaiškinti“, – šypsosi mergina.
Projekte savo patirtimi besidalijantis didžėjus Aidas Mačionis pastebėjo, kad branda bendraklasiams atėjo labai skirtingu metu
„Turėjau klasiokų, kurie trylikos jau buvo augaloti vyrai, o kitiems visa tai prasidėjo vos ne pilnametystėje. Viskas skirtingai. Man per vidurį atėjo viskas, kaip didžiajai daugumai“, – šypteli jis.
Bėda – kai per anksti ar per vėlai
Paauglius brandos metu lydi ne tik pokyčiai išorėje, bet ir viduje.
„Kiekvienas pokytis lemia žmogui tam tikrą susijaudinimą, nerimastingumą – kodėl taip su manimi vyksta? Jei geras lytinis švietimas, tai gal visa tai paauglio taip negąsdina. Svarbiausiai yra lytinis švietimas, kad vaikas žinotų ko laukti, ko tikėtis, tuomet nebėra taip baisu“, – įsitikinusi akušerė ginekologė M. Leipuvienė.
Ji pastebi, kad berniukai pakankamai pozityviai priima vykstančius organizmo pokyčius, o mergaitės ne tokios optimistiškos.
„Ypač blogai būna tais atvejais, kuomet anksti prasideda brendimas, o aplinkinių tarpe dar niekas nepradėjo bręsti ir niekas nesusidūręs su pokyčiais. Taip pat ir priešingai – kai visi aplinkui pasikeitė, o tu dar nesikeiti. Labai svarbu palaikyti tuos žmones, pasakyti, kas normalu. O jei matote, kad per anksti ar vėluoja lytinis brendimas, nukreipti pagalbos“, – kalba medikė.
Atsirado noras meluot
„Visos emocijos prasidėjo, kai prasidėjo mėnesinės. Tada prasidėjo galvojimas ką rengtis, kaip atrodyti, kad man reikia geriau atrodyti nei kiti, kaip kiti į mane žiūrės. Taip pat atsirado toks lyg vidinis pyktis, noras viską daryti ir išbandyti. Man buvo trylika, tada praėjau meluoti mamai, sakydavau, kad einu pas draugę, o išeidavau į vakarėlį. Arba nuspręsdavau pasakyti tiesą, paprašydavau į vakarėlį, neleisdavo ir supykdavau, kad sakiau tiesą, o geriau buvo meluot“, – atvirauja Deimantė.
Aidas pabrėžė, kad vidiniai pokyčiai jam buvo į naują – atsirado daugiau drąsos ir atvirumo, tapo iniciatoriumi kažką veikti.
„Man buvo blogai. Nuėjau pas psichologę. Galvojau, gausiu patarimų, bet ji tik paklausė ir pasakė, kad „tau reikia vaistukų“. Mane toks pyktis suėmė ir daugiau pas ją nebėjau. Turiu draugių, kurios lankėsi pas psichologus ar psichoterapeutus ir buvo laimingos, bet sakydavo, kad reikia pereiti keliolika, kol rasi sau tinkamą“, – laidoje „N-12“ kalba D. Pajadaitė.
Skaudina patys artimiausi
Dar vienas su brendimu kylantis iššūkis – valgymo sutrikimai. Tai vis dar opi problema su kuria susiduria apie 4 procentai paauglių.
„Anoreksija, bulimija, saiko neturėjimas... Tai dažniau vyksta mergaitėms ir sukelia gretutinių problemų, kaip menstruacijų ciklo sutrikimus, nevaisingumą, tam tikrų organų pažeidimus. Kai ateina pas mane paauglė, kuriai dingo mėnesinės, pirmas mano klausimas būna apie mitybą ir svorį“, – atsidūsta akušerė ginekologė Marija.
D. Pajadaitė prisipažįsta, kad ir pati turėjo minčių mažiau valgyti, kažką daryti ar pradėti sportuoti, bet nieko nedarė.
„Turiu kelias drauges kurioms buvo ir yra tie sutrikimai. Viena jų nuėjo pas psichologą aiškintis ir ji prisiminė, kad realiai viskas prasidėjo, kai vaikinas pasakė „tu stora“. Labiausiai skaudu, kad taip pasakė ne šiaip bet koks žmogus, bet tas, kurį tu myli, esi su juo metus“, – pasakoja D. Pajadaitė.
