Tuo tarpu prekybos tinklas „Maxima“ primena iki rugsėjo 1 d. laukiantis paraiškų „Lietuvos Maximalistų“ konkurse – tai galimybė gabiems mokiniams užsitikrinti 100 arba 200 eurų stipendiją visiems artėjantiems mokslo metams.
„Lietuvos Maximalistai“ tai konkursas, kuriuo siekiama paskatinti gabiausius ir aktyviausius, daugiausiai laimėjimų įvairiuose tarptautiniuose ar nacionaliniuose konkursuose, olimpiadose ir varžybose pelniusius moksleivius. Šiemet prekybos tinklas „Maxima“ šį konkursą rengia jau 21-ą kartą ir gabiausiems 1–12 klasių mokiniams skirs solidų stipendijų fondą – 110 tūkst. eurų, kurie virs visus metus mokamomis 100 arba 200 eurų dydžio stipendijomis.
„Kasmet sulaukiame didelio vaikų įsitraukimo bei įspūdingo paraiškų skaičiaus. „Lietuvos Maximalistų“ konkursu norime padėti skleistis vaikų talentams ir tikime, jog motyvuojančios stipendijos gali prisidėti prie šio tikslo. Tiesa, nors apdovanoti norėtųsi daugelį, stipendijos bus skiriamos tik aukščiausių komisijos vertinimų sulaukusiems vaikams – šiemet tokių išrinkti ketiname virš 100“, – teigia minėto prekybos tinklo Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento direktorė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė, primindama, jog geriausi Maximalistai bus renkami mokslo, meno, muzikos, sporto, visuomeniškumo, inovacijų, ekologiškumo ir nuolatinio pažangumo kategorijose.
Moksleiviai, norintys dalyvauti konkurse „Lietuvos Maximalistai“, registracijos anketą gali užpildyti iki rugsėjo 1 d. prekybos tinklo „Maxima“ interneto svetainėje: https://www.maxima.lt/maximalistai. Komisija, atrinkdama būsimuosius Maximalistus, vertins ne tik objektyvius moksleivių pasiekimus – pažymius ir konkursų bei olimpiadų įvertinimus, bet ir mokinių motyvacinius laiškus. Šiame laiške kiekvienas konkurso dalyvis prašomas pagrįsti, kodėl būtent jis turėtų tapti Maximalistu, pasidalinti savo pasiekimais ir ateities lūkesčiais ar svajonėmis.
Pataria, kas svarbu mokantis ir dalyvaujant konkursuose
Daugiau nei dvidešimties metų patirtį darbe su vaikais ir jaunimu turinti psichologė A. Blandė į mokslo metų bei įvairių konkursų sūkurį neriantiems mokiniams pataria prisijaukinti keletą taisyklių, padedančių pasiekti geresnių rezultatų.
„Nuostata „darau geriausia, kaip moku ir galiu“ turėtų būti kiekvieno besimokančio mintyse. Ji atpalaiduoja nuo įtampos ir leidžia siekti geriausio rezultato, nešvaistant jėgų išankstiniams lūkesčiams. Ne mažiau svarbi ir dar viena taisyklė, prisidedanti prie efektyvaus mokymosi – „vienu metu darau vieną užduotį“. Ji leidžia susikaupti ir pasiekti apie 30 proc. didesnio produktyvumo nei imantis kelių veiklų tuo pačiu metu“, – pastebi psichologė, pridurdama, jog mokymosi ir tobulėjimo procesai reikalauja ypatingų vidinių resursų bei psichologinio atsparumo, todėl vienas svarbiausių dalykų yra susikurti stabilią rutiną. Tai reiškia, kad užtikrinamas pakankamas miego (ne mažiau 8 val.) ir poilsio laikas (2–3 val.), kūno ir proto veiklos balansas bei kuo palankesnis mitybos režimas. Rutina, pasak A. Blandės, suteikia saugumo jausmo, pakankamos motyvacijos ir jėgų atlikti užduotis.
Kada jaudulys tik palydovas, o kada – priešas?
Pasakodama apie tai, kas padeda ir kas trukdo gerai pasirodyti, pademonstruoti žinias ar gebėjimus per įvairius konkursus, egzaminus ar varžybas, psichologė pirmiausiai įvardina itin aukštus lūkesčius.
„Kuo daugiau lūkesčių, lyginimo savęs su kitais – tuo daugiau įtampos, su kuria mūsų organizmas turi susitvarkyti. Tad dalis jėgų, kurias galėtume skirti aukštesniam asmeniniam rezultatui pasiekti, nukeliauja ne ten, kur reikia“, – pažymi A. Blandė.
Tiesa, visai kas kita, jos manymu, yra nedidelis jaudulys. Tai tarsi geras palydovas, leidžiantis labiau susikaupti ir turėti jėgų. Na, o kylant stipriam jauduliui, dera įsidėmėti keletą patarimų, padėsiančių jį mažinti reikiamu metu.
„Stipriam jauduliui mažinti visuomet į pagalbą gali ateiti tam tikri ritualai: pasivaikščiojimas gryname ore, pusė stiklinės vandens, anksčiau išbandytos kvėpavimo technikos, pokalbis su supratingu ir galinčiu nuraminti žmogumi“, – akcentuoja psichologė.
Ji primena, jog nekreipiant dėmesio į nuolatinį nerimą ir įtampą, taip pat mokantis be pertraukų, ne tik suaugusius, bet ir vaikus gali ištikti perdegimas.
„Linkiu jau mokslo metų pradžioje pagalvoti, kokios veiklos po pamokų galėtų padėti palaikyti protinės ir fizinės veiklos balansą. Atminkite, jog per pertraukas mokykloje svarbu pailsėti bendraujant, aktyviai žaidžiant, vaikščiojant, o ne visą laiką praleisti susikoncentravus ir protą įdarbinus virtualioje erdvėje. Grįžus namo ar keliaujant į būrelį, verta pasirinkti daugiau judesio reikalaujančias veiklas, taip leidžiant organizmui grįžti į pusiausvyrą. Ir, žinoma, nepamiršti, kad savaitgalį būtina kuo labiau atsipalaiduoti nuo mokymosi veiklos ir nerti į smagius patyrimus, kad prikauptume jėgų artėjančiai savaitei“, – pataria A. Blandė.
Pralaimėjimo kartėlis padeda keistis ir nekartoti klaidų
Nors aktyvūs vaikai daugelį papildomų veiklų, ypač tų, kuriose yra galimybė varžytis ir konkuruoti, sieja su laimėjimais, iš tiesų, anot psichologės, vaikai ir paaugliai daug išmoktų ir sparčiau tobulėtų mokėdami tinkamai priimti ir reaguoti į nesėkmes.
„Pralaimėjimai ir klaidos yra būtinos, kad keistumėmės mes, mūsų požiūris, įpročiai. Žinoma, jog patyrus pralaimėjimą jaučiamės nemaloniai – tokiu metu svarbu rasti žmogų, kuris moka suprasti, paguosti ir suteikti vilties. Padėkime ir patys sau, priimdami netobulas savo puses ir žinokime, kad būna dienų ar situacijų, kur ima ir nesiseka. Visi per tai einame ir tik šis kelias leidžia mums tapti tuo, kuo galime tapti. O bendrai visiems vaikams ir paaugliams norėčiau priminti: esate vieninteliai tokie šiame pasaulyje, turite talentų, kuriais galite džiaugtis ir palaipsniui juos ugdyti – pasinaudokite šia privilegija ir auginkite juos su pasididžiavimu“, – linki A. Blandė.
