Apie tai kalbame su šio projekte dalyvaujančiomis mokslininke ir Vilniaus universiteto dėstytoja dr. Justina Bružaite-Liseckiene ir edukatore bei pažintinių knygų vaikams autore Rūta Norkūne.
Kaip rinkotės grožinės literatūros kūrinius, kuriuos perrašėte į lengvai suprantamą kalbą?
Justina: Pirmiausia peržiūrėjome mokyklinę programą, kokie kūriniai yra į ją įtraukti maždaug 5–6 klasių moksleiviams. Kitas žingsnis – autorių ar autorinių teisių turėtojų sutikimas, ar jie leidžia kūrinį parengti lengvai suprantama kalba. Kūrinio trumpumas irgi buvo atskaitos taškas. Dar svarbi buvo kūrinių tematika, kad jie būtų patrauklūs šių laikų vaikams. Taip diskutuodami atrinkome tekstus. Rinkinyje bus du tekstai iš Gendručio Morkūno romano „Vasara su Katšuniu“ ir šie apsakymai: Bitės Vilimaitės „Kada piešime perlinę vištelę“, „Kačiukas“, „Čiuožyklos muzika“, Antano Vaičiulaičio „Vakaras sargo namely“, Jono Biliūno „Kliudžiau“ ir Šatrijos Raganos „Vyšnios“. Iliustracijas leidiniui kuria iliustratorė Greta Alice.
Kalbant apie grožinę autorinę literatūrą vaikams, tai yra pirmasis bandymas, kai turėsime apsakymų rinkinį lengvai suprantama kalba. Anksčiau esu į lengvai suprantamą kalbą perrašiusi Jono Biliūno apsakymą „Ubagas“, taip pat šiuo metu vyksta ir kitas, suaugusiesiems skirtas projektas, kuriame lengvai suprantama kalba rengiame Alvydo Šlepiko romaną „Mano vardas Marytė“ suaugusiesiems.
Rūta: Dabar rengiame elektroninį leidinį, tačiau labai tikiuosi, kad ateityje jis bus išspausdintas kaip knyga. Fizinės knygos turėjimas būtų patogus mokytojams, specialiesiems pedagogams, šeimoms, kurios augina vaikus patiriančius skaitymo sunkumų, tuo, kad nereiktų teksto spausdinti, būtų galima skaityti ne ekrane. Vartydamas popierinę knygą vaikas skaitymą patiria ir taktiliškai, versti knygos puslapius, užuosti, paliesti knygą irgi gali teikti papildomo skaitymo džiaugsmo. Elektroninio leidinio privalumas yra jo prieinamumas – jį gali visi norintys susirasti internete, naudoti tik reikiamą tekstą, atsispausdinti arba skaityti ekrane.
Kalbėdama Jūs, Justina, nesakote „verčiu į lengvai suprantamą kalbą“, o sakote „perrašau“, „perteikiu“. Kodėl?
Justina: Sąmoningai vengiu žodžio „išversti“. Esame pratę prie pažodinio vertimo, kai verčiame kiekvieną pasakytą ar parašytą žodį. O juk nėra taip, kad paėmę kūrinį mes sakinį po sakinio jį pritaikome pagal lengvai suprantamos kalbos reikalavimus. Perrašome kūrinį galvodami pirmiausia apie jo turinį. Tai reiškia, kad kai kuriose vietose galime sutrumpinti kūrinį, stengtis paprasčiau papasakoti tai, kas vyksta pasakojime. Mums svarbu yra perteikti kūrinio esmę, nuotaiką, idėją. O tada kūrinį supaprastiname ir kalbiniu lygmeniu.
Lengvai suprantama kalba yra trijų lygių. Šiuo metu grožinę literatūrą rengiame trečiuoju lygiu. Rengdami autorinės grožinės literatūros tekstus 1 ir 2 lygio lengvai suprantama kalba, nemažai netektume. 1 ir 2 lygio tekstai yra labai gausiai iliustruojami, juose lieka esmė, o detalių mažiau. Norėjosi parodyti, kad kūriniai gali būti perteikiami lengvai suprantama kalba neprarandant daug to kūrinio detalių, kurios yra svarbios. Todėl pasirinkome 3 lengvai suprantamos kalbos lygį, kuris tinka vaikams ir žmonėms, turintiems kalbinių ir mokymosi sunkumų. Kitaip tariant, tiems, kurie negali laisvai ir patogiai skaityti įprastų tekstų. Svarbu paminėti, kad kiekvienas tekstas yra išbandomas tikslinės grupės, kartais net po kelis kartus.
Rūta: Tai mano pirmasis susidūrimas su grožinės literatūros teksto perrašymu į lengvai suprantamą kalbą. Iššūkiai buvo keli: pirmas – nesumenkinti grožinio teksto, atsižvelgti ne tik į autoriaus pagrindinę mintį, bet ir į emociją. Taip pat didelis iššūkis yra pats procesas, nes jis vyksta pamažu ir pakopomis: remiantis metodika tekstas perrašomas lengvai suprantama kalba, tada jį išbando tikslinė auditorija – vaikai. Tada tekstai mums sugrįžta, juos taisome pagal išsakytas pastabas, po to tekstus vėl skaito vaikai. Kitas etapas – tekstai papildomi iliustracijomis, tada tikslinė auditorija, specialiųjų poreikių turintys vaikai, testuoja tekstus su iliustracijomis. Dirbant šį darbą labai svarbus grįžtamasis ryšys. Tai, kad projektas vyksta tokiais mažais žingsniais, yra ir iššūkis ir tuo pačiu projekto stiprybė.
Šiuo metu visi tekstai jau perrašyti lengvai suprantama kalba, vyksta leidinio maketavimas su iliustracijomis. Beliks parodyti sumaketuotą leidinį tikslinei auditorijai, kad išbandytų, ar patogus šriftas, teksto dydis, paveikslėlių dydis ir panašiai.
Pakalbėkime apie iliustracijas. Jas šiam leidiniui kuria iliustratorė Greta Alice.
Justina: Skaitydami mes paprastai susikuriame vaizdinius patys, o žmonėms, kurie turi skaitymo ir suvokimo sunkumų, tai gali būti išties sudėtinga. Šalia teksto pateiktas vaizdas palengvina teksto suvokimą ir vaizdinių susikūrimą. Iš pradžių šiame projekte išbandėme su vaikais lengvai suprantamos kalbos tekstus be iliustracijų. Matėme, kad kai kurios vietos kelia sunkumų. Po to, kai šalia teksto atsirado iliustracijos, vaikai kur kas lengviau suprasdavo tas teksto atkarpas..
Rūta: Labai džiaugiamės, kad Greta Alice taip nuoširdžiai ir entuziastingai sutiko prisidėti prie mūsų projekto. Neabejoju, kad ir jai tai buvo nauja patirtis, kuriai reikėjo nemažai kantrybės ir įsigilinimo į įvairius techninius niuansus, tokius, kaip didelis kontrastas, kuo aiškesnis aplinkos vaizdavimas, bet tuo pačiu ir kuo mažiau apkrautas, ne vieną paveikslėlį reikėjo taisyti keletą kartų. Galutinis iliustracijų variantas vaikams labai patiko ir tikrai padėjo dar geriau suprasti pasakojimus.
Kodėl Jums asmeniškai svarbu populiarinti lengvai suprantamą kalbą?
Rūta: Man tai be galo svarbu. Būdama nepriklausoma edukatore, dedu visas pastangas, kad kultūra taptų prieinama visiems. Daugiausiai dirbu su projektais, skirtais vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimą. Kurdama edukacijas supratau, kad ne visiems vaikams lengva skaityti ir suprasti. Esu dirbusi mokykloje lietuvių kalbos mokytoja, ten sutikau vaikų su skaitymo sunkumais. Pamačiau didelį poreikį, taip pat, kiek mažai yra pritaikytos medžiagos, kurią galėtų skaityti vaikai, turintys sutrikimų – skaitymo, raidos, autizmo. Susiduriu su socialinę atskirtį patiriančiais vaikais ir šeimomis, tikrai ne visos paslaugos jiems pritaikytos. Žmonių džiaugsmas pamačius, kad yra jiems skirtų edukacijų, renginių, tekstų, kad jie yra laukiami ir gali jaustis pilnaverčiai visuomenės nariai, yra didžiausias mano, kaip edukatorės, įvertinimas. Tikiuosi, kad po šio lengvai suprantamos kalbos tekstų rinkinio atsiras kitų iniciatyvų, gal įsitrauks daugiau organizacijų ir visuomenės narių.
Justina: Dirbu Vilniaus universitete ir prieš ketverius metus gavau pasiūlymą prisijungti prie projekto parengti metodinę medžiagą apie lengvai suprantamą kalbą. Su kolegėmis tąkart dar gerai nežinojome, kas tai yra. Projekte kartu dalyvavo Latvija ir Slovėnija. Įsigilinusi supratau, kad tai yra be galo svarbu ir įdomu keliais lygmenimis. Pirmiausia – moksliniu. Svarbu ir įdomu suprasti, kaip veikia mūsų suvokimo procesai, kas daro tekstą lengvesnį ar sudėtingesnį, kaip galima lengvinti tekstus. Vėliau pamačiau, kaip tai svarbu praktikoje, kai žmonės gauna informaciją, kuri jiems anksčiau buvo neprieinama. Tai įgalina juos, keičia gyvenimus. Vilniaus universitetas įdarbino suaugusius žmones su intelekto negalia tikrinti lengvai suprantamos kalbos tekstus. Kai kurie jų pirmą kartą atsidarė sąskaitas, tapo savarankiškesni. Supratau, kad ir toliau noriu dirbti šioje srityje, nes prasmė yra didelė, pasaulis bus daug geresnis, jei nepamiršime įtraukties svarbos ir to, kad visi esame skirtingi. Esu taikomosios kalbotyros atstovė ir galiu susieti mokslinį požiūrį su praktiškais, gyvenimiškais dalykais, kurie keičia pasaulį. Tai yra didžiulė motyvacija nesustoti.
Pirmasis grožinės literatūros skaitinių vaikams lengvai suprantama kalba elektroninis rinkinys pasirodys dar šiais metais. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos vykdomą projektą „Skaityk lengvai“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
