Su ja kalbamės apie tai, kaip dažnai reikia tikrinti vaikų sveikatą, kokie rodikliai vertinami profilaktinės patikros metu ir kada verta dėl jų sunerimti.
Vaikų augimas ir sveikata priklauso ir nuo išorinių veiksnių
„Sėkmingam mokymuisi labai svarbi vaiko sveikatos būklė, harmoninga psichinė ir fizinė raida, imunitetas. Įvairūs vaiko augimo periodai pasižymi savitais jiems būdingais ypatumais ir fizine būkle. Pavyzdžiui, jei kūdikystėje mažylis sparčiau auga fiziškai – pastebimai didėja svoris, ūgis, tai ankstyvosios ikimokyklinės vaikystės metu (iki 3 metų) augimo greitis sumažėja, tačiau vyksta sparti protinė raida, tobulėja motorika, vis mažiau įtakos augimui turi išoriniai veiksniai“, – pasakoja šeimos gydytoja A. Dimaitienė.
Pasak jos, kuo vaikas mažesnis, tuo labiau jo būklė priklauso nuo išorinių veiksnių – pakankamos ir tinkamos mitybos, jos sąlygotų ir kitų ligų. Pavyzdžiui, vitamino D trūkumas gali lemti rachito išsivystymą, todėl kūdikiams šio vitamino skiriama papildomai. Gydytoja atkreipia dėmesį, kad nuo penkių mėnesių amžiaus kūdikiui jau būtina papildomai gauti maistinių medžiagų, kurių trūkumas gali lemti, pavyzdžiui, mažakraujystės vystymąsi.
Dėl to reguliarus augimo rodiklių stebėjimas padeda laiku pamatyti galimus nukrypimus ir perėjimus iš vieno augimo intervalo į kitą. Gydytoja atkreipia dėmesį, kad susirūpinti derėtų tuomet, kai vaiko ūgis ar kitas stebimas rodiklis „pakyla“ ar „nukrinta“ per kelis augimo intervalus. Tai rodo, kad reikalingas išsamesnis ištyrimas.
Kas tiriama profilaktinio vaiko sveikatos patikrinimo metu?
Gydytoja A. Dimaitienė pasakoja, kad profilaktinio apsilankymo pas šeimos gydytoją metu vertinami vaiko fiziniai duomenys: ūgis, svoris, kūno masės indeksas (KMI), fizinis išsivystymas, kraujotakos, kvėpavimo sistemų, taip pat judamojo aparato būklė. Atliekami ir klinikiniai laboratoriniai kraujo bei šlapimo tyrimai, širdies elektrokardiograma (EKG).
Profilaktiniai sveikatos patikrinimai leidžia ne tik stebėti, kaip auga ir vystosi vaikas ar paauglys, bet ir laiku pamatyti pradinius sveikatos pakitimus: regėjimo, laikysenos sutrikimus, nutukimą, širdies ūžesius ir kt. Tai leidžia įvertinti, kokią fizinio lavinimo grupę moksleivis gali lankyti, suteikti naudingų rekomendacijų tėvams, pavyzdžiui, dėl rekomenduojamo fizinio krūvio, regos, alergenų vengimo, mitybos ar kt.
Pastebėjęs galimų sveikatos sutrikimų, šeimos gydytojas pirmiausia informuoja tėvus apie reikalingą išsamesnį ištyrimą, kitų specialistų konsultacijas, pavyzdžiui: išsamesnį akių ligų gydytojo įvertinimą įtariant regos sutrikimus ar reabilitacijos ir fizinės medicinos gydytojo konsultaciją esant įtarimų dėl galimų laikysenos patologijų.
Įprastai profilaktinė vaikų sveikatos patikra atliekama kartą per metus. Jos metu išduodama medicininė pažyma, kurią pristatyti prašo ir ugdymo įstaigos, galioja vienerius metus.
Ikimokyklinio amžiaus vaikai
„Vertinant ikimokyklinio amžiaus vaikų fizinę būklę matuojamas ūgis, svoris, brėžiama asmeninio augimo kreivė, vertinama pagal procentilines diagramas. Šiuo etapu labai svarbu, kad nebūtų praleista galimo augimo sutrikimo pradžia“, – atkreipia dėmesį šeimos gydytoja.
Pasak jos, stebint jaunesnius vaikus, skiriamas dėmesys ir helmintų (populiariai visuomenėje vadinamų tiesiog kirminais) profilaktikai – kasmet atliekamas tyrimas dėl kirminų ir pirmuonių buvimo organizme.
„Helmintai lengvai plinta buitinio kontakto būdu, jų kiaušinėliais užsikrečiama per dirvožemį, užterštas rankas, valgant žalias daržoves, nuo kito užsikrėtusiojo. Enterobiozė gali plisti ir vaikų kolektyvuose, vėlgi per užterštas rankas, žaislus, patalynę. Helmintai pažeidžia organizmą mechaniškai ir chemiškai dirgindami audinius ir nervų sistemą, sukeldami refleksines, toksines ir alergines reakcijas, o tai turi įtakos bendrai sveikatos būklei“, – pasakoja A. Dimaitienė.
Vyresni vaikai ir paaugliai
Vyresnių vaikų ūgis ir kūno masė, pasak A. Dimaitienės, labiau priklauso nuo genetinių veiksnių, todėl jų sveikatą geriau atspindi funkciniai rodikliai, t. y. širdies, kvėpavimo sistemų, judamojo aparto veikla, lytinės brandos požymiai, aktyviosios masės (kaulų, raumenų, vidaus organų) kiekis. Šiuo etapu vertinama augimo darna, tempas, vadinamasis pubertetinis šuolis (kūnas ištįsta net iki keliolikos centimetrų per metus, vėliau didėja ir kūno masė, ryškėja lytiniai požymiai), lytinė branda.
Kada reikėtų sunerimti dėl vaiko sveikatos?
Vaikus auginantiems tėvams dažnai kyla klausimas, ką reiškia vadinamosios augimo normos – ar tai reiškia, kad nustatytų normų nesiekiantys, mažesnio ūgio, svorio vaikai yra silpnesni, o jas viršijantys, atvirkščiai, – stipresni?
Pasak gydytojos A. Dimaitienės, nežymūs nuokrypiai nuo vadinamųjų normų nesudaro pagrindo nerimauti. „Susirūpinti reikėtų tik dėl reikšmingai pakitusių rodiklių – jei yra tam tikrų reikšmingų ūgio, kūno masės, lytinio brendimo nuokrypių. Tuomet tokie vaikai tiriami dažniau, nustatomi funkciniai ir biocheminiai rodikliai, įsitikinama, ar nėra organinių sutrikimų, prireikus teikiamos gydytojų endokrinologų, genetikų ar kitų specialistų konsultacijos. Žinoma, atsižvelgiama ir į tėvų ūgį, augimo ypatumus. Pavyzdžiui, jei vaiko tėvai yra gana žemi ar, priešingai, labai aukšti, tikėtina, kad toks ir jų atžalos augimo pobūdis“, – sako šeimos gydytoja.
Susirūpinimą kelia laikysena ir antsvoris
Vis dėlto, pasak šeimos gydytojo A. Dimaitienės, jau ne vienerius metus pasaulyje ir Lietuvoje gydytojams susirūpinimą kelia vaikų ir paauglių laikysena bei antsvorio problemos, prastėjanti rega.
„Tenka matyti, kad net iki 80 proc. pasitikrinti atvykstančių vaikų turi mažesnių ar didesnių laikysenos pakitimų. Tam įtakos turi pasyvus jaunimo gyvenimo būdas, mat šiuolaikiniai vaikai daugiau laiko praleidžia prie ekranų nei aktyviai judėdami lauke“, – pastebi gydytoja A. Dimaitienė.
Pasak jos, nerimo signalų rodo ir vaikų antsvorio problemos. Remiantis Higienos instituto duomenimis, 2020–2021 mokslo metais per didelis svoris nustatytas beveik 26 proc. 7–17 metų ir beveik 11 proc. 2–6 metų vaikams, lankantiems šalies ugdymo įstaigas.
Tarp dažniausiai aptinkamų sveikatos sutrikimų gydytoja taip pat įvardija regėjimo patologijas, kurios neretai aptinkamos būtent profilaktinio sveikatos patikrinimo metu.
