Ankstyvosios nesėkmės – gera mokykla ateičiai
„Vaikystėje ugdoma savivertė daro įtaką ateityje ypač svarbiems asmenybės bruožams: pasitikėjimui savimi, savarankiškumui, sprendimų ieškojimui sudėtingose situacijose, iššūkių bei nesėkmių priėmimui,“ – sako M. Linaburkytė.
Psichologė pastebi, kad būtent nesėkmes ankstyvaisiais gyvenimo metais vaikai priima labai skaudžiai ir šiuo etapu itin svarbus tėvų vaidmuo formuojant tolesnį požiūrį į nesėkmes bei iššūkius.
Tėvams tai pakankamai sudėtingas uždavinys, nes jie turi leisti vaikui patirti nesėkmes nenuvertinandami, palaikydami, parodydami supratimą. Taip formuojamas tinkamas vaiko savęs vaizdas, kuris padės susidūrus su iššūkiais ir ateityje.
Ugdant vaikus svarbus ir tėvų pavyzdys. „Pirmiausia pradėkime nuo to kaip patys tėvai reaguoja į patiriamas klaidas, nes, kaip sakoma, vaikai yra tėvų atspindys. Šiuo atveju svarbu iš tėvų pusės nebijoti parodyti, jog ir jie patys klysta, priimti klaidą kaip mokymosi galimybę, nepasiduoti. Juk pradžioje vaikai daugiausiai ir mokosi iš tėvų,“ – sako M. Linaburkytė.
Deja, dalis tėvų negali šio uždavinio tinkamai atlikti ir užsiima hipergloba. Tai veda prie liūdnų padarinių: nors tą akimirką vaikas ir lieka laimingas, tačiau ateityje jam bus sunku pačiam įveikti iššūkius, nesėkmę jis bus linkęs priimti kaip nepakeliamą kančią, patirs daugiau streso. Taip pat gali pasireikšti emocijų kontrolės bei elgesio sunkumų, dažnesnių konfliktų.
Ir mokytojai turėtų nebijoti parodyti, kad klysta
Nesėkmė – svarbi tema, kuri aktuali ir kalbant apie mokyklą. Psichologė atkreipia dėmesį, kad dabar ne veltui dėmesys dažniau atkreipiamas ne į pažymių svarbą, o paties mokytojo požiūrį į vaiką, gebėjimą pastebėti ir atskleisti jo galimybes.
„Lygiai taip pat kaip ir tėvams, mokytojui svarbu parodyti, kad jam ir pačiam gali kilti sunkumų, jis gali suklysti, tačiau klaidos nepadaro mūsų prastesniais. Vienas iš pagrindinių mokytojo uždavinių – stiprinti vaikų bendradarbiavimo įgūdžius, mokyti suprasti bei priimti kiekvieną, nepriklausomai nuo jo socialinio statuso ar gabumų. Tik taip yra kuriama saugi ir priimanti aplinka, kurioje vaikai nebijo klysti, nes žino, jog nebus nuvertinti,“ – sako psichologė.
Kitas laukas, galintis daryti įtakos vaiko savęs vertinimai, yra socialinės žiniasklaidos platformos su sunkiai suvaldomu turiniu. Čia vaikas mato nuolat pateikiamą „tobulą gyvenimą“, bet kartu gali susidurti su nepagrįstai neigiamais komentarais iš nepažįstamųjų, siekiu nuvertinti, pažeminti.
Šiame kontekste tėvams ir mokytojams svarbu suprasti šiuos iššūkius socialinėse platformose bei vaikams atspindėti, kad kiekvienas žmogus susiduria ne tik su geromis akimirkomis, bet ir sunkumais, kurių dažniausiai nesinori viešinti.
Kas rodo, kad vaikui gali kilti sunkumų su saviverte
Psichologė M. Linaburkytė dalinasi, kad pernelyg žemą arba pernelyg aukštą vaiko savivertę išduoda tam tikri ženklai.
Vaikas su žema saviverte neigiamai save vertina ir gali nuolat kartoti, kad „esu kvailys“, „nieko nesugebu“. Toks vaikas gali vengti atlikti naujas užduotis, ypatingai tokias, kur reikia rungtyniauti su kitais. Pagirtas jis pasimeta ir netiki, kad komplimentas skirtas būtent jam, jaučiasi jo nevertas. Dažniausiai tokie vaikai stengiasi likti nepastebėti.
Ir priešingai – pernelyg aukštą vaiko savivertę signalizuoja sunkumai, kylantys bendraujant su kitais vaikais ar suaugusiais. Jis nepriima savo klaidų, dažnai ieško kaltų aplinkoje. Jis savyje mato tik teigiamas savybes ir gali pašaipiai žiūrėti į kitų vaikų nesėkmes.
Pasak specialistės, siekiant išvengti tokio vaiko elgesio, arogancijos, tėvams svarbu tinkamai subalansuoti grįžtamąjį ryšį – ne tik girti vaiką, bet ir kalbėti apie kylančius sunkumus, kurie yra neatsiejama gyvenimo dalis. O jei tėvai pastebi, kad vaiko savivertė itin maža, svarbu nepamiršti jo pagirti, pastebėti bei įvertinti jo pastangas, pastiprinti. Tokiu atveju tėvai turi parodyti, kad vaiką palaikys net ir nesėkmės atveju.
Svarbiausia – mylinti ir saugi aplinka
Apibendrindama psichologė sako, kad esminis dalykas – meilės ir saugumo jausmas, padrąsinimai. „Vaikui daug kas yra nauja, tad palaikymas net ir nesėkmės kontekste jam leidžia nepasiduoti, nenuvertinti savęs, o kaip tik – priimti naują patirtį ir iš jos pasimokyti,“ – sako klinikos psichologė.
Pasak jos, siekiant kurti tinkamą vaiko savivertę, yra svarbu:
- Mokyti vaiką pažinti ir priimti savo stipriąsias ir silpnąsias savybes;
- Skatinti vaiką bendradarbiauti, o ne konkuruoti;
- Leisti mokytis iš klaidų ir nebijoti priimti nesėkmės;
- Palaikyti sunkiomis akimirkomis, parodyti, kad būsite šalia, kad ir kas benutiktų;
- Leisti vaikui dalyvauti priimant sprendimus, patikėti jo raidos tarpsniui tinkamas užduotis;
- Rinkti tinkamus žodžius;
- Diegti tinkamas vertybes.
