Skatina patirtį pasaulį per pojūčius
„Valdorfo pedagogika remiasi žmogaus amžiaus tarpsniais, vadinamais septynmečiais, kuriuose yra svarbūs tam tikri akcentai. Pirmasis septynmetis yra nuo 0–7 metų, antrasis 7–14 metų, trečiasis 14–21 metų ir t.t. Kiekvienas septynmetis turi savo ypatumus, į kuriuos labai svarbu atsižvelgti ugdymo procese“, – pagrindinius Valdorfo pedagogikos principus trumpai pristato Rūta Kiaušienė, Lietuvos Valdorfo vaikystės pedagogikos iniciatyvų asociacijos pirmininkė (LVVPIA), Valdorfo darželio auklėtoja.
Anot jos, per visus septynmečius skleidžiasi valia, mąstymas ir jausmai, o tai yra vienas iš principų, kaip dėliojamas ugdymo turinys, atsižvelgiant į amžiaus tarpsnį. Pašnekovės teigimu, ugdytojai, kurie vadovaujasi šios filosofijos principais, sudaro vaikams aplinką, kurioje jie galėtų skleistis ir ugdytis, susidurti su vaiko brandą atitinkančiais iššūkiais.
„Valdorfo pedagogika remiasi antroposofine pasaulėžiūra, kurioje manoma, kad žmogus yra ir fizinė, ir dvasinė būtybė. Siekiama ugdyti darnią asmenybę, kuri turėtų gerus socialinius įgūdžius, išbandytų procesus praktiškai, patirtų pasaulį savo jausmais ir pojūčiais per kasdienines ir menines veiklas, turėtų reikiamus įgūdžius pagal savo amžių ir raidą“, – teigia R. Kiaušienė.
Netradicinis ugdymas
Nors tikslas tiek tradicinėse, tiek Valdorfo pedagogikos ugdymo įstaigose panašus – darnus žmogus, tačiau priemonės tam tikslui pasiekti yra naudojamos skirtingos. Štai jau šešis metus veikiančio Valdorfo ir lauko pedagogikų principais grįsto darželio „Patirčių slėnis“ koordinatorė ir bendraįkūrėja Akvilė Budreckytė išskiria, kad čia svarbiausi yra vaikų poreikiai, jų vidinis pasaulis ir raidos ypatumai.
„Labai svarbu vaikams sukurti erdvę laimingai vaikystei. Mūsų darželyje laikas tarsi sustoja – niekur nebereikia skubėti, pildyti kažkieno lūkesčių. Vaikai mokosi per patirtis, mokytojų pavyzdžius, pasaulį pažįsta per pojūčius. Labai svarbus yra dienos ir savaitės ritmas, taip pat dienos ritualai, nes tai suteikia vaikui saugumo jausmą“, – sako A. Budreckytė.
R. Kiaušienė prideda, jog tokiuose darželiuose yra skiriama daug laiko vaikams žaisti savo inicijuotą laisvą kūrybinį žaidimą, pasinerti į fantazijas, jį vystyti bei kurti vienam ar su draugų komanda.
„Vaiko laisvam žaidimui, skiriamas ypatingas dėmesys, stengiamasi jo netrukdyti, nes manoma, kad šie vidiniai subtilūs procesai kuria pamatą ateities vaiko mąstymui, gebėjimui priimti sprendimus, ugdo kūrybiškumą ir savarankiškumą. Kai vaikai tradiciniame darželyje atlieka užduotis ir veiklas, kurias grupės auklėtojas yra iš anksto detaliai suplanavęs, tai – ugdymas akademiškais principais, o tai, pagal Valdorfo pedagogiką, antrojo, bet ne pirmojo septynmečio uždavinys. Pirmajame septynmetyje vaikas mokosi mėgdžiodamas suaugusį, bendraudamas su juo, stebėdamas, dalyvaudamas kartu kasdieniuose darbuose ir veiklose“, – savo įžvalgomis dalinasi asociacijos pirmininkė.
Ji prideda, kad nors abu ugdymo metodai reikalauja vaiko koncentracijos, įsitraukimo ir vidinio darbo, tačiau skiriasi procesas – kur vaikas veikia iš savęs ir mėgdžiodamas, integruodamas savo patirtį, viską bandydamas pats, o kur vaikas veikia vedamas iš išorės.
Valdorfo pedagogika grįsto darželio koordinatorė A. Budreckytė pateikia pavyzdį, kaip prasideda jų diena, anot jos, tai – labai skiriasi nuo tradicinių darželių. Pirmiausia – vaikai kuria laužą ir ant jo verda košę. Po pusryčių – keliauja į Ryto ratą, kuriame aptaria dieną, metų laiką, oro sąlygas, mokosi naujų dainų ar žaidimų, o vėliau – turi laiko laisvam žaidimui.
„Kiekviena savaitės diena turi savo tradicinę veiklą, tad priklausomai nuo grupės vaikų amžiaus, prieš pietus jie arba keliauja į žygį, drožinėja, lieja akvarele ar piešia kreidelėmis, muzikuoja, dalyvauja euritmijoje, velia vilną ar siuva“, – sako A. Budreckytė.
Po pietų vaikai dar kartą eina žaisti, o tuomet – ilsėtis bei klausytis sekamų pasakų.
„Labai svarbu mokyti vaikus ir ilsėtis, pasirūpinti savimi, ramiai pagulėti ir apgalvoti visus dienos įspūdžius, susigrąžinti jėgas ir eiti toliau žaisti, tyrinėti“, – prideda pašnekovė.
Gamta – svarbi ugdymo dalis
Su Valdorfo pedagogika labai dažnai yra derinama ir lauko pedagogika. Kaip teigia „Patirčių slėnio“ bendraįkūrėja, buvimas gamtoje ugdo vaiko savarankiškumą, gebėjimą prisitaikyti, kūrybiškumą, taip pat stiprina fizinį kūną ir sveikatą, vaikai mažiau serga, yra fiziškai stipresni ir judresni.
„Viename padalinyje vaikai praleidžia 4–6 val. lauke, o kitame – visą dieną. Ilsėtis jie eina į nykštukų namelius ar jurtą. Vaikams nėra blogo oro, jie visada nori būti lauke“, – teigia A. Budreckytė.
Jai antrina ir R. Kiaušienė, kurios teigimu, vaikas pirmajame septynmetyje mokosi pažinti pasaulio dėsnius, viską nori išbandyti praktiškai, tyrinėja savo fizines galimybes, nuolat juda, o kai kiek paauga, nesibaigiantys klausimai, vaizduotė ir kūryba veikia didžiausiais pajėgumais.
„Tėvai ir pedagogai brėžia ribas dėl vaiko saugumo ar netinkamo elgesio, nukreipia, kai to prireikia, o mokyklose vaikai skatinami mokytis ne tik dėl pažymio ar įvertinimo, o dėl savęs, nes mokytis tiesiog įdomu, yra skatinamas asmeninis įsitraukimas, aktyvumas“, – akcentuoja R. Kiaušienė.
Anot jos, svarbu leisti vaiko prigimčiai skleistis, išsiugdyti reikalingų gyvenimo įgūdžių, lavinti pojūčius, turėti šalia suaugusiųjų, kurie būtų pamėgdžiojimo verti pavyzdžiai ir brėžtų aiškias, mylinčias ribas, kurtų šiltą, pasitikėjimu grįstą santykį su vaikais ir kolegomis.
Idėja vis populiarėja
R. Kiaušienė pasakoja, kad šiuo metu Lietuvoje veikia jau šešios Valdorfo pedagogikos mokyklos, viena besikurianti, o Valdorfo darželių – daugiau nei dešimt. Taip pat yra nemažai iniciatyvų, kurios naudoja šios pedagogikos elementus, o tai rodo, kad tokia ugdymo forma tampa vis paklausesnė ir priimtinesnė šeimoms.
Kalbėdama apie vaikų, augančių pagal Valdorfo pedagogikos principus ateitį, pašnekovė tiki, kad jie bus sėkmingi ir geri žmonės, gebės įgyvendinti savo gyvenimo uždavinius.
„Turiu nuojautą, kad vaikai galėtų būti drąsesni pasisakyti, klausti, lengviau bendrauti ir susipažinti naujose kompanijose, turėti įvairių praktiškų įgūdžių, būtų nuėję jau šiokį tokį savęs pažinimo kelią, tačiau, manau, svarbiausias dalykas, kad jie būtų drąsūs gyventi savo autentišką gyvenimą“, – sako R. Kiaušienė.
„Patirčių slėnio“ darželis Lietuvoje buvo antrasis, apjungęs Valdorfo ir lauko pedagogiką. Kaip teigia darželio bendraįkūrėja A. Budreckytė, įkuriant šį darželį buvo orientuojamasi į vaiko savijautą, temperamentą ir poreikius.
„Lauko pedagogiką norėjome integruoti todėl, kad vis mažiau laiko praleidžiame gamtoje, vis mažiau ją pažįstame. Norėjome atnešti pokytį į ugdymą ir kurti bendruomenę, kuriai artimos tos pačios vertybės“, – teigia A. Budreckytė.
