Prieš keletą mėnesių lrytas.lt rašė apie tai, kaip daugybė mamų kovoja su darželių vadovais, kad vaikai nebūtų priverstinai laikomi lovose neva dėl jų pačių gerovės, bet iš tiesų, sukeliant priešingą rezultatą. Plačiau galite skaityti čia: „Mamos sukilo dėl privalomo pietų miego darželyje: įstatyme nenumatyta, bet vaikai traumuojami“.
Pradžioje – prisitaikė prie sistemos
„Vilnelės“ darželį lanko ketverių su pusę metų Evelinos dukra Eleonora.
„Kai dukrai suėjo 3,5 metų, jos nakties miegas pradėjo vėlintis, dukra sunkiai užmigdavo tiek nakčiai, tiek pietų miego, o rytais sunkiai keldavosi, ji į darželį, į kurį paprastai eina labai noriai, pradėjo nenorėti eiti dėl to, kad reikia gulėti pietų miego metu. Taip pat mokytojos pasiimant iš darželio dalindavosi, kad ji sunkiai užmiega pietų miego, pavyzdžiui, gulėdama valandą pražiūri į savo pirštukus, kol galiausiai tiek pragulėjusi užmiega.
Eleonorai pradėjus užmigti tik 23 val., visiems buvo sunku ir trūko miego, dukrą naktį migdydami patys užmigdavome, o ji mus žadindavo, nes dar nenorėdavo miegoti. Mes visada laikomės rutinos, savaitgaliais visa šeima keliamės panašiu metu kaip ir darbo dienomis, todėl kai pradėjus jos nemigdyti pietų miego tomis dienomis, kai ji neina į darželį, dukra užmigdavo nakčiai apie 21–21:30 val., išlikdavo žvali ir energinga bei ryte būdavo pailsėjusi, supratome, kad jai pietų miegas nebereikalingas“, – pasakoja mama.
Kadangi po poros mėnesių, kai pasikeitė Eleonoros miego poreikiai, Evelina išėjo į gimdymo, o paskui, vaiko priežiūros atostogas, ji dukrą pasiimdavo iš darželio iškart po pietų.
„Galvojome, kad galimybės nemiegoti pietų miego darželyje nėra, nes taip teigė kiti tėvai bei mokytojos, su direktoriumi nebuvome kalbėję ir tiesiog prisitaikėme bei džiaugėmės, kad pasikeitę vaiko miego poreikiai sutapo su motinystės atostogomis dėl antro vaiko“, – prisimena kaunietė.
Palengvėjo kasdienybė
Viskas pasikeitė, kai E. Jokubkienė atsiliepė į lopšelio-darželio direktoriaus R. Buloto elektroninį laišką – prieš tėvų susirinkimą įstaigos vadovas teiravosi ar tėvai turi kokių nors pasiūlymų bei klausimų dėl vaikų ugdymo ar jų gerovės gerinimo.
„Nesitikėdama didelių pokyčių, nes viešojoje erdvėje tenka girdėti, kad tai beveik neįmanoma, parašiau argumentuotą laišką dėl sudarymo galimybės kitaip nei miegant būti poilsio laiką vaikams“, – šypteli mama.
Ji buvo maloniai priblokšta, kai dar tą patį vakarą, gerokai po darbo valandų sulaukė direktoriaus elektroninio laiško, kuriame jis pažadėjo įsigilinti į problemą ir ją apsvarstyti viešai susirinkimo metu.
„Vėliau sulaukiau direktoriaus skambučio su garantavimu, kad bus sudarytos sąlygos nemiegoti ir padėkojimu, kad esant klausimams bei pageidavimams kreipiausi. Viskas buvo išspręsta paprasčiau ir greičiau nei tikėjausi“, – neslepia susižavėjimo Evelina.
Dabar Eleonora, jei nori, gali pagulėti ar miegoti, tačiau paprastai ji pasiklauso su visais pasakos ir tada lieka grupės ugdymo erdvėje, kai dauguma ilsisi miegamajame. Kartu su ja lieka dar viena mergaitė arba prisijungia vienas kitas nemiegantis vaikas.
„Vaikai spalvina, piešia, varto knygeles, daro darbelius, žaidžia, kartais padeda auklėtojoms ir padrožia pieštukus ar atrenka veikiančius – neveikiančius flomasterius, yra pasakojusi apie jai labai patikusius pokalbius su mokytojomis. Dabar Eleonorai darželyje labai patinka, gali ilgiau pabūti su draugais nei tuomet, kai ją pasiimdavome prieš pietus“, – šypsosi mama.
Ji prisipažįsta, kad palengvėjo ir jos kasdienybė – ne tik dukra yra laimingesnė pabuvusi su bendraamžiais tiek kiek norisi, bet ir Evelina gali daugiau laiko skirti dešimties mėnesių Eduardui bei buičiai, tad vakare visa šeima gali praleisti kokybiškesnį laiką kartu.
Paklausus, ką ji patartų kitiems tėvams sprendžiant miegojimo darželyje iššūkius, E.Jokubkienė sako, kad pirmiausiai reikėtų bandyti klausti ir derinti darželio galimybes: „Nepriimkite neatsižvelgimo į vaiko individualius fiziologinius poreikius kaip savaime neįmanomo dalyko valstybiniuose darželiuose.“
Atsižvelgė į vaikų interesus
Kauno lopšelio-darželio „Vilnelė“ direktorius dr. R. Bulotas sutiko su lrytas.lt pasidalinti gerąja patirtimi, kaip sekėsi rasti kompromisą tarp tėvų pageidavimų ir dažnai auklėtojų išsakomų priekaištų, kad nėra pakankamai etatų ar vietos nemiegantiems vaikams prižiūrėti.
„Klausimas dėl vaikų miego išaiškėjo atlikus vaikų tėvų ir globėjų apklausą dėl vaikų savijautos įstaigoje. Viename atsakyme buvo teigiama, kad mergaitę pietų miego migdymas veikia psichologiškai – sukelia nesaugumo, nerimo, baimės, pykčio, kaltės jausmus bei nenorą eiti į įstaigą“, – prisimena Evelinos laišką įstaigos vadovas.
Pirmiausiai klausimas dėl galimybės vaikams neorganizuoti pietų miego, o leisti ramiai pailsėti buvo aptariamas mokytojų taryboje, įstaigos taryboje. Buvo prieita prie vieningos nuomonės, kad sprendimai susiję su vaikų miegu, turi būti priimti atsižvelgiant į vaiko interesą, į tai, kas jam yra geriausia.
„Higienos normoje, patvirtintoje sveikatos apaugos ministro, kurioje yra nustatyta, kad jeigu vaikas ikimokyklinio ugdymo įstaigoje ugdomas ilgiau negu 4 valandas per dieną, jis turi būti maitinamas ir jam turi būti sudaromos sąlygos pailsėti. Tai gali būti tradicinis vaikų „pietų miegas“, kai vienu metu miega visi vaikai (to labiausiai reikia mažiesiems), o gali būti tiesiog trumpas ramybės laikas tada, kad vaikui jo reikia. Šie reikalavimai galioja visoms ikimokyklinio ugdymo įstaigoms. Todėl priėjome išvados, kad reikėtų atskirti dvi sąvokas – poilsis ir pietų miegas. Jei pirmojo reikia visiems įstaigos vaikas be išimties, tai antrojo – toli gražu ne visiems“, – paaiškina dr.R. Bulotas.
Pataria ieškoti galimybių, o ne trukdžių
Tokių vaikų, kurie niekada neužmiega pietų miego įstaigoje yra po 1–2 grupėje, pradedant 4 m. amžiumi. Kuo vaikai vyresni, tuo trumpiau jiems reikia miegoti dieną.
„Dažniausiai problema yra ne pats pietų miegas, o jo trukmė – visi vaikai sugula pailsėti, pasiklausyti muzikos ar pasakos, o tie vaikai kurie neužmiega, po to tyliai keliasi ir žaidžia ramius žaidimus, gali pagulinėti ant čiužinio, pavartyti knygeles ar pažaisti stalo žaidimus“, – vardija ugdymo įstaigos vadovas.
Nemiegančius vaikus prižiūri grupės mokytoja, mokytojos padėjėja, į savo užsiėmimus paima logopedas, psichologas, meninio ugdymo mokytojas.
Kiekvienas vaikas turi savo individualų miego poreikį: net ir būdami to paties amžiaus vaikai miega pakankamai skirtingą valandų skaičių per parą. Todėl klausimas dėl vaikų miego priimamas bendru mokytojo ir tėvų susitarimu atsižvelgiant į vaiko poreikius.
„Mokytojos bendrauja su vaikų tėvais ar globėjais, išsiaiškina apie vaiko miego įpročius namuose – kaip sekasi užmigti, kiek miega savaitgaliais ir kitą rutiną Reikia skirti vaikų norus ir poreikius. Jeigu vaikams būtų leista rinktis, jie visada rinktųsi ledus vietoje sriubos. Dienos poilsis – vaiko poreikis ir suaugusiųjų pareiga jį patenkinti, ir nebūtinai miego forma. Mokytojams pradžioje buvo vienas didžiausių iššūkių – tai užtikrinti kokybišką ramybės ir poilsio laiką, stengiantis kad vaikai nešokinėtų nuo vienos prie kitos veiklos stengiantis nurimti“, – teigia dr. R. Bulotas.
Nuo 2020 metų spalio įstaigai vadovaujantis vyras įsitikinęs, kad svarbiausia ieškoti ne trukdžių, o galimybių.
„Vaikams, kuriems nėra reikalingas miegas, reikėtų sudaryti sąlygos nemiegoti, o ne prievarta laikyti juos lovose per tramdymą ar griežtą nurodymą kelias valandas ramiai gulėti lovytėse iš baimės. Įstaigos ne turinčios atskirų miegamųjų galėtų įkurti tylos ir ramybės, smulkiosios motorikos bei skaitymo erdves, kurios prižiūrėtų mokytojas ar mokytojo padėjėjas, meninio ugdymo mokytojai ar pagalbos vaikui specialistai“, – pataria Kauno lopšelio-darželio „Vilnelė“ direktorius.
