Kalbės apie emocinį intelektą
Prekybos tinklas „Maxima“ ir prekės ženklas vaikams „Kakė Makė“ kviečia atkreipti dėmesį į vaikų emocinę gerovę bei emocinio intelekto lavinimo svarbą – 10 savaičių trunkančios vaikų emocinės gerovės kampanijos metu, bendradarbiaudami su specialistais, ragina padėti mažiesiems atpažinti savo emocijas, jas įvardyti ir su jomis susidraugauti, pasitelkiant žaismingas lavinimo priemones.
„Paprastai daugeliui vaikų nelengva atpažinti emocijas, ypač, jei tėvų emocinis raštingumas nėra itin aukštas. Vieni ryškiausių ženklų apie tokio pobūdžio sunkumus yra nerimastingas elgesys, blaškymasis ir nesugebėjimas sustabdyti savo impulsyvumo. Svarbu suprasti, kad vaiko emocijos iš prigimties nėra kontroliuojamas asmenybės faktorius, todėl ir vaikams, ir tėvams pirmiausiai reikia mokytis jas atpažinti. Juk kai vaikas nežino, kas juo vyksta, tai išties kelia nesaugumo jausmą tiek mažajam, tiek šalia esančiam suaugusiajam“, – pasakoja kampanijos partnerė, vaikų ir paauglių psichologė Asta Blandė.
Specialistė teigia, kad norint padėti vaikams suprasti savo vidinį pasaulį, nuraminti jausmų audras, suaugę turi skirti laiko bei pastangų – tai nuolatinės pačių tėvų ar globėjų asmeninės treniruotės.
„Kai vaikas susiduria su sunkiomis emocijomis ir pats nepajėgia su jomis susitvarkyti, greta jo esantis suaugęs žmogus pirmiausia turi nusiraminti pats ir priimti vaiko emociją, kurios šis negali kontroliuoti. Tik tuomet galima nuraminti vaiką priimančiu, stabilizuojančiu tonu, raminančiais žodžiais, o taip pat – apkabinimu, prisiglaudimu, kad jis pasijustų saugus“, – kalba A. Blandė.
Lavinimo priemonių svarba
Psichologė pabrėžia, kad vaikai mokosi per praktinę patirtį, apčiuopiamus patyrimus – ką nors veikdamas vaikas tarsi per atstumą analizuoja kartais nemalonius emocinius dirgiklius ir suranda savus kelius ir būdus palankesnei išraiškai. Todėl apčiuopiamos lavinimo priemonės, žaidimai yra labai reikšminga vaiko pasaulio dalis, skatinanti aiškesnį suvokimą apie emocinį pasaulį.
„Vaidmenų žaidimai, mėgstamų knygelių ar filmų personažai, kurių emocinį pasaulį vaikas kartu su suaugusiuoju analizuoja, leidžia jam saugiai išbandyti įvairius elgesio modelius, kuriuos vėliau, tikėtina, perkels į savo kasdienę rutiną“, – teigia A. Blandė ir pataria tėvams pasitelkti keletą paprastų, efektyvių priemonių:
Įvairios emocijų kortelės patrauklia forma pristato turtingą emocijų pasaulį, kurį vaikai gali analizuoti kartu su suaugusiais, mokytis jausmažodžių, pažinti malonius ir nemalonius jausmus, suprasti, ką dažniausiai jaučia jis pats bei šeimos nariai.
Žaislai, kurie sukurti atspindėti labai aiškią emociją, leidžia vaikui susitapatinti emocijos pagrindu su konkrečiu žaisliuku, įvardinti, kaip jaučiasi ir išdrįsti kalbėti, kas su juo vyksta – svarbu įtraukti ne tik malonias emocijas įkūnijančius žaislus, bet ir tuos, kurie atspindi sunkias, nemalonias emocijas.
Jausmų kalendoriai bei dienoraščiai leidžia vaikui būti atidesniu savo emociniam pasauliui, pažinti jo įvairovę ir kartu su suaugusiuoju atrasti atsakymus apie dažniausiai išgyvenamas emocijas bei jų raišką.
Žaidimai, kuriose svarbu parodyti žinias, susijusias su emociniu raštingumu – kuomet suaugusieji papasakoja kokią nors situaciją ir klausia vaiko apie išgyvenamą emociją, situacijos sprendimo būdus ir pasekmes – padeda vaikui kaupti patirtį žinių lygmenyje. Taip pat skatina dalintis turimomis asmeninėmis patirtimis, pritaikyti patirtį naujose situacijose.
Specializuotos emocinio lavinimo knygelės tėvams gali duoti puikių idėjų aukščiau minėtiems žaidimams, patarimų, kaip padėti savo vaikams stiprinti palankius būdus reikšti emocijas ir jausmus. Tuo tarpu vaikams pažįstami ir mylimi personažai bei patraukliai pateiktas turinys leis praturtinti pažintį su emocijomis ir įgyti praktinių įgūdžių jausmų pasaulio raiškai.
