Kaip teigiama LVAT pranešime spaudai, Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovas Klaipėdos ir Tauragės apskrityse su pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydamas ištirti, ar Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos patvirtinto Mokesčio už ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų išlaikymą ir priežiūrą privačiose švietimo įstaigose, vykdančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, kompensavimo tvarkos aprašas neprieštarauja konstituciniam lygiateisiškumo principui.
Pareiškime minimos aprašo nuostatos, pagal kurias kompensacijos už ikimokyklinį ir priešmokyklinį vaikų ugdymą privačiose įstaigose dydis susietas su tokį ugdymą teikiančios įstaigos buvimo vieta, t. y. Klaipėdos rajono savivaldybės ir kitų savivaldybių teritorija. Pagal šį teisinį reguliavimą susiklosto situacija, kai vienais atvejais yra skiriama 250 eurų kompensacija, jei vaikas lanko privatų darželį Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, o kitais atvejais – 100 eurų kompensacija, jei vaikas lanko tokią pat įstaigą kitos savivaldybės teritorijoje.
Pirmosios instancijos teismas Vyriausybės atstovo skundą patenkino, todėl Klaipėdos rajono savivaldybės taryba apskundė sprendimą LVAT.
Išnagrinėjęs administracinę bylą apeliacine tvarka, LVAT konstatavo, kad ginčijamomis mokesčio už ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų išlaikymą ir priežiūrą privačiose švietimo įstaigose kompensavimo aprašo nuostatomis yra sudaromos skirtingos galimybės Klaipėdos rajono savivaldybės gyventojų vaikams lankyti privačias ugdymo įstaigas, kadangi Klaipėdos rajono savivaldybėje veikiančią privačią ugdymo įstaigą lankančių vaikų tėvai (globėjai) moka kur kas mažesnį mokestį už vaikų išlaikymą joje, nei kitose savivaldybėse veikiančias privačias ugdymo įstaigas lankančių vaikų tėvai (globėjai).
Anot LVAT, vien tik ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paslaugas teikiančios įstaigos buvimo vieta pati savaime nesietina su jokiomis objektyviomis aptariamą minėtų dviejų vaikų grupių diferenciaciją pateisinančiomis aplinkybėmis, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, kad abiejų šių grupių vaikų tėvai (globėjai) yra tos pačios Klaipėdos rajono savivaldybės, kurios biudžeto lėšomis yra mokama kompensacija už vaikų ugdymą privačiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose, gyventojai. Todėl tokia diferenciacija nedera su lygiateisiškumo ir vaikų nediskriminavimo principais.
„LVAT teisėjų kolegija nutartyje pabrėžė, kad pirminė apraše nustatytos mokesčio kompensacijos paskirtis – padengti Klaipėdos rajono savivaldybės gyventojams visą ar dalį minėtų vaikų išlaikymo išlaidų, atsiradusių būtent dėl vietų trūkumo šios savivaldybės ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose“, – teigiama LVAT pranešime spaudai.
Teisėjų kolegija pažymėjo, jog plėsdama ugdymo įstaigų tinklą Klaipėdos rajono savivaldybės taryba turi atsižvelgti į visų savivaldybės bendruomenės narių, ypač vaikų (kurių interesams teikiamas prioritetas) poreikius, juo labiau, kad taryba nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje veikiančiose privačiose ugdymo įstaigose yra pakankamai vietų visiems vaikams, nepatekusiems į savivaldybės ugdymo įstaigas.
LVAT teisėjų kolegija, konstatavusi, jog skiriamos kompensacijos dydžio priklausomybė nuo privačios ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigos buvimo vietos nesietina su jokiomis objektyviomis tokią kompensacijos diferenciaciją pateisinančiomis aplinkybėmis, nutarė, jog ši nuostata nedera su Konstitucijoje įtvirtintais lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principais.
LVAT atmetė atsakovo Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos apeliacinį skundą ir paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.
