„Technologijos tapo šiuolaikinio gyvenimo dalimi, todėl negalima ignoruoti jų poveikio švietimui. Technologijų naudojimas pradinėje mokykloje gali suteikti daug naudos ir mokiniams, ir mokytojams. Yra sukurta daug skaitmeninių įrankių, padedančių mokiniams bendradarbiauti ir iš to gauti daug vertingų įgūdžių“, – sako mokytoja D. Valaikienė.
Technologijos – priemonė mokytis bendradarbiaujant
Mokytoja įsitikinusi, kad skaitmeniniai įrankiai suteikia mokiniams galimybę atrasti naujus bendradarbiavimo ir darbo grupėse būdus, mokytis kartu ne tik klasėje, bet ir nuotoliniu būdu.
„Suteikus galimybę vaikams naudoti technologijas ugdymuisi jie atranda, kad planšetė ar kompiuteris reikalingas ne tik žaidimams – jie gali kurti ir nagrinėti įvairias temas, kūrybiškai save išreikšti, atlikti projektus ir lanksčiai pasirinkti, kada ir kur jie bendradarbiaus su klasės draugais. Tokiu būdu ugdomi planavimo ir asmeninio laiko valdymo įgūdžiai“, – teigia D. Valaikienė.
Bendradarbiavimas internete, anot pedagogės, teikia ir daugiau privalumų: „Komunikuojant nuotoliniu būdu reikia gerų bendravimo įgūdžių – aiškiai išsakyti mintis ar idėjas, aktyviai klausytis ir teikti konstruktyvų grįžtamąjį ryšį. Taip pat mokiniai mokosi komandinio darbo – kaip atrasti kompromisą ar spręsti konfliktus. Vaikai mokosi ne tik kritiškai vertinti informaciją, analizuoti duomenis, bet ir daugiau sužino apie saugumą internetinėje erdvėje, skaitmeninį etiketą“.
Mokymasis bendradarbiaujant skatina įsitraukimą ir gilesnį mokymąsi – dirbdami kartu mokiniai gali mokytis vieni iš kitų, lavinti svarbius kalbinius ir loginius įgūdžius, pasiekti geresnių mokymosi rezultatų. Skaitmeniniai bendradarbiavimo įrankiai vertingi, bet turi kur tobulėti
D. Valaikienė atkreipia dėmesį, kad skaitmeninių priemonių šiuo metu netrūksta, tačiau jas reikėtų rinktis kritiškai – ypač svarbu apibrėžti aiškius tikslus, kam jie bus naudojami ir kaip integruojami į jau esamą mokymosi kontekstą.
„Randantis vis daugiau atvirų skaitmeninių švietimo išteklių ir esant galimybei juos laisvai naudoti virtualiose mokymosi erdvėse, didėja ir mokytojų bei tokių išteklių kūrėjų atsakomybė už tai, koks turinys pasieks mokinį. Priemonių individualiam mokymuisi sukurta nemažai, bet jos tobulintos. Ypač labai trūksta lietuvių kūrėjų priemonių“, – sako ji.
Priemonės turi atitikti mokinių amžių, kad naudojimasis jomis nekeltų didelių iššūkių, todėl pradinukams lietuvių kurtos priemonės yra ypač aktualios.
„Pradinių klasių mokiniai, turi ribotą galimybę naudotis kitakalbėmis priemonėmis, jiems reikia atrinkti tas, kurios būtų arba išverstos į lietuvių kalbą, arba labai paprastai naudojamos. Norint efektyviai integruoti skaitmenines mokinių bendradarbiavimo priemones į mokymosi procesą, mokytojui tenka kruopščiai planuoti“, – akcentuoja D. Valaikienė.
Ji pamini keletą dėmesio vertų mokymui skirtų platformų. Viena jų yra „Google for Education“ – „Google“ dokumentai, skaičiuoklės ir skaidrės leidžia mokiniams bendradarbiauti realiuoju laiku kuriant dokumentus ir pristatymus. Anot mokytojos, karantino metu ypač pravertė „Google Forms“ – įrankis, skirtas apklausoms kurti bei „Google Classroom“ – erdvė, kur vaikai galėjo susipažinti su virtualia duomenų baze ir kurti savo grupinių ar individualių darbų rinkinius. „Padlet“, anot jos, yra vaikų mėgstama, intuityvaus naudojimo skaitmeninė skelbimų lenta, kur jie gali dalintis idėjomis, vaizdeliais ir įvertinti vieni kitų darbus. Taip pat jiems patinka ir „Flipgrid“ vaizdo diskusijų platforma, kur mokiniai gali įrašyti trumpus atsakymus į pateiktus klausimus.
Be galybės populiarių skaitmeninių įrankių, yra keletas ir mažiau žinomų, kurie gali būti naudingi. Tarp tokių D. Valaikienė įvardija „Nearpod“ – interaktyvią platformą, leidžiančią mokytojams įtraukti mokinius į bendradarbiavimą skatinančias mokymosi veiklas, tokias kaip viktorinos, apklausos ir diskusijos. Taip pat vertingi minčių žemėlapių sudarymo įrankiai, tokie kaip „MindMeister“ ar „Coggle“, kuriuose vaikai kartu kuria diagramas, idėjų tinklus.
Taip pat D. Valaikienė šais metais tapo aktyviai pamokose naudojamos platformos „WriteReader“ ambasadore.
„Tai skaitmeninis įrankis, suteikiantis galimybę kurti savo knygas ir šio proceso metu mokantis mažesnius vaikus skaityti ir rašyti. Kuriamų istorijų iliustravimo, balso įrašymo, kalbos pakeitimo tekstu ir kitos funkcijos ne tik skatina raštingumą, tobulina kalbos įgūdžius, bet ir padeda ugdyti skaitmeninį raštingumą“, – pasakoja mokytoja. Naudodami šį įrankį mokiniai gali dalintis savo sukurtomis knygomis su klasės draugais ir mokytojais, gauti įvertinimus ir komentarus apie atliktą darbą – tai skatina mokinius dirbti kartu, dalytis idėjomis ir remti vieni kitų mokymąsi.
Įgūdžiai akademiniam pasauliui ir karjerai
Skaitmeninių įrankių integravimas į pamokas pakeitė mokinių mokymosi, bendravimo ir bendradarbiavimo su bendraamžiais būdus. Naudodami tinkamas priemones ir strategijas pradinių klasių mokytojai gali padėti mokiniams įgyti vertingų įgūdžių, kurie bus naudingi ateityje.
„Gebėjimas bendradarbiauti su kitais virtualioje aplinkoje yra įgūdis, vertinamas tiek akademiniame, tiek karjeros kelyje. Jis bus ypač naudingas dirbant daugiakultūrinėse aplinkose, kur kiekvienas turi savo mokymosi ar darbo stilių bei įpročius. Taip pat mokymasis pasitelkiant skaitmenines priemones ugdo problemų sprendimo ir kritinio mąstymo įgūdžius. Juos labai vertina darbdaviai, nes jie yra būtini prisitaikant prie besikeičiančios aplinkos, įgyvendinant įvairius projektus“, – sako „Erudito“ licėjaus mokytoja.
Mokėjimas bendradarbiauti ugdo kūrybiškumą ir gebėjimą turimas žinias taikyti naujose situacijose. Mokytoja skatina pradinių klasių mokinius ir mokytojus dažniau naudotis skaitmeninių mokymosi priemonių bei platformų teikiamomis galimybėmis ir taip palikti teigiamą savo skaitmeninį pėdsaką.
„Tik noriu pabrėžti, kad vien skaitmeninių priemonių nepakanka. Mokytojai turėtų aktyviai skatinti vaikų bendradarbiavimą, sudarydami galimybes dirbti grupėse, puoselėdami teigiamą klasės kultūrą ir nubrėždami aiškius lūkesčius, kaip mokiniai turėtų bendrauti vieni su kitais. Svarbu stebėti ir įvertinti naudojamų priemonių ir metodų suderinamumą, efektyvumą, ir, prireikus, koreguoti taikomas praktikas“, – sako D. Valaikienė.
