Kas yra dvikalbis ugdymas?
Remiantis Cambridge International publikuotu straipsniu, dvikalbis ugdymas vyksta, kai žmonės bendraudami įvairiuose kontekstuose nuolat vartoja dvi ar daugiau kalbų. Dvikalbis ugdymas yra integruotas į kasdienį mokymo procesą. Klasėse su vaikais dirba mokytojai kalbantys gimtąja lietuvių kalba ir kalbantys anglų kalba.
Bendraujant su vaikais ir veiklų metu mokytojai naudoja „panardinimo“ į kalbą metodą. Kas tai? Jei vieną dieną su vaikais ryto pokalbio metu gimtąja kalba aptariame orą, kitą dieną toks pokalbis identiška struktūra ir sakiniais vyksta tik anglų kalba, nevartojant gimtosios kalbos. Kasdieninėje kalboje vaikai dažnai girdi prašymus anglų kalba, pvz. pakelti ranką, nusivalyti stalą, padėti draugui. Taip pat vaikai geba įvardinti aplinkoje esančius daiktus anglų kalba, kadangi nuolat juos girdi. „Iš mokymo patirties galiu pasidalinti, kad lūžis anglų kalbos vartojime, kai vaikas pradeda gerai suprasti ir pats bandyti kalbėti, įvyksta po pusės metų ar metų. O vyriausi vaikai (5 – 6 metų) puikiai komunikuoja anglų kalba“– dalinasi mokytoja Aistė.
Dvikalbio ugdymo nauda
Dvikalbis ugdymas turi daug naudos vaiko ugdymui.
„Noriu pasidalinti savo patirtimi ir British Vietnamese International School publikuoto straipsnio duomenimis, kuriame išskiriami dvikalbio ugdymo pranašumai“ – teigia mokytoja Aistė.
- Pagerėjusi pažinimo kompetencija. Antrąją kalbą mokantys vaikai geriau atlieka užduotis, kurioms atlikti reikalingas kūrybiškas mąstymas, taip pat yra gabesni savo gimtosios kalbos gilesniam mokymuisi.
- Geresni akademiniai pasiekimai. Geresni akademiniai pasiekimai siejami ir su pagerėjusia smegenų veikla, nes besimokantys dvikalbystės turi atpažinti, rasti prasmę ir pasirinkti bendravimo kalbą.
- Išvystyta atmintis. Dviem ar daugiau kalbų kalbantys vaikai pagal atliktus tyrimus turi ir geresnę atmintį. Yra linkę greičiau ir lengviau įsiminti informaciją nei bendraamžiai.
- Didesnė tolerancija ir supratimas. Kalbų mokėjimas padeda betarpiškai bendrauti su kitataučiais, todėl bendravimas tampa prasmingesnis ir padeda geriau suvokti kultūrinius skirtumus.
- Smegenų vykdomosios. funkcijos pagerėjimas Keliomis kalbomis kalbantys žmonės geriau sprendžia problemas. Jų smegenys geba greičiau atskirti svarbią ir aktualią informaciją nuo nereikšmingos ir tai padeda greičiau ir sklandžiau priimti sprendimus.
Ko nereikėtų išsigąsti?
„Iš tiesų tėvams svarbu neišsigąsti, kad vaikas gali jausti stresą, nesuprasdamas kitos kalbos. Vaikai ankstyvame amžiuje yra labai imlūs, o kalbos integravimas į ugdymo procesą vyksta labai natūraliai. Viena iš veiklų, temų, o gal net visos dienos programa yra nagrinėjama antrąja kalba, vaikai natūraliai mokosi skaičių, raidžių, figūrų ir kitos mokomosios medžiagos vartojant abi kalbas.
Svarbu suprasti ir tai, kad rezultatą nebūtinai pajusime po savaitės ar mėnesio. Šis ugdymo procesas yra tęstinis, o kiekvienas vaikas yra individualus ir išskirtinis. Kartais tikrojo rezultato gali tekti laukti ir metus, dažnai vaikai kaupia informaciją, mokosi, bet ne visada yra linkę ja dalintis kai mes to norime. Dėl šios priežasties turime būti kantrūs, bet galiu užtikrinti, kad jie tai padarys, kai bus tam pasiruošę“ – dalinasi mokytoja Aistė.
Pedagogų iššūkiai dvikalbėje aplinkoje
„Norėčiau pasidalinti vienu iš iššūkių, su kuriuo gali susidurti pedagogai. Ypač jautrus yra adaptacijos periodas, kuomet prie klasės prisijungia naujas vaikas. Dažnai tai tampa iššūkiu visiems proceso dalyviams. Kaip užtikrinti, kad vaikas jaustųsi mokykloje kuo ramiau ir saugiau? Pedagogas, kalbantis užsienio kalba, gali susidurti su didesniu priešiškumu jam, nei mokytojas, kalbantis gimtąja kalba, tačiau tai tikrai nerodo jokių blogų ženklų. Vaikas, pradėjęs lankyti ugdymo įstaigą, išgyvena stresinę situaciją ir natūralu, kad jam reikia daugiau laiko apsiprasti prie kita kalba kalbančio pedagogo, todėl dažnu atveju vaikas pasirenka saugesnį kelią ir greičiau pripranta prie mokytojo, kuris kalba gimtąja kalba. Norėčiau pabrėžti, kad šiose situacijose taip pat labai svarbus ir šeimos bendradarbiavimas: pokalbis su vaiku, pozityvus bendravimas ir pasitikėjimas. Praėjus adaptaciniam periodui, vaikas jaučiasi drąsesnis ir daug lengviau prisileidžia kita kalba komunikuojantį pedagogą, o po kurio laiko matomas ir rezultatas, kai vaikas pats drąsiai reiškia savo mintis anglų kalba“ – teigia mokytoja Aistė.
Apibendrinant dvikalbis ugdymas yra ugdymo metodika, kai žmonės komunikuoja dviem ir daugiau kalbų. Dvikalbis ugdymas teikia naudą vaikams: pagerėja pažinimo kompetencija, atmintis, siekiama geresnių akademinių pasiekimų, ugdoma tolerancija ir supratimas. Dvikalbis ugdymas gali būti iššūkis vaikui, tėvams ir mokytojui, svarbiausia duoti laiko vaikui apsiprasti ir galiausiai visi proceso dalyviai galės džiaugtis puikiais kalbiniais rezultatais ir ugdymo naudomis.
