Kodėl joga yra naudinga?
Esminiai jogos komponentai, tai kvėpavimas, judesys ir vidinės savijautos stebėsena. Teisingas judesio atlikimas neapsieina ir be taisyklingo kvėpavimo. Vaikų jogos pamokose dalyviai daro judesio užsiėmimus, medituoja, o tuo pačiu ir diskutuoja, gilinasi į jogos esmę, dalinasi potyriais ir randa atsakymus į kylančius klausimus.
Pamokas vaikai dažniausiai pradeda nuo susikoncentravimo į save, atlieka kvėpavimo pratimus ar kitas, padedančias sutelkti dėmesį meditacijas. Kartais šios meditacijos praktikos būna skirtos nusiraminimui, o kartais atvirkščiai – energijos užkūrimui. Jų metu lavinama koncentracija ir atsipalaidavimas, gebėjimas sutelkti mintis norima linkme, savistaba.
Atlikus kvėpavimo pratimus, seka kūną šildantys pratimai, tokie kaip „saulės pasisveikinimas“ ar kitos asanų – jogos pratimų, kombinacijos. Šie judesiai leidžia atsipalaiduoti, gerina mobilumą, koordinaciją, balansą.
Įdomu tai, kad vaikų jogos užsiėmimuose, skirtingai nei suaugusiųjų, mokytoja su jaunaisiais dalyviais daug diskutuoja apie visa, kas susiję su joga. Vaikai gilinasi į meditacijos tikslą, mokosi atskirti skausmą, suprasti, kad auginamo ir tempiamo raumens skausmai yra skirtingi, aiškinasi, kodėl jaučiamas vienas ar kitas pojūtis.
Pedagogė sako, kad labai sunku statistiškai pamatuoti meditacijos naudą žmogui, nes visa tai vyksta mūsų viduje. Visgi, ji pastebi, kad jaunieji dalyviai tikrai įsidėmi tai, ką ji jiems pasakoja – benarpliojant skirtingas situacijas vaikai pritaiko mokytojos sakytus patarimus, o žaidžiant jogos žaidimus patys atkartoja anksčiau išmoktus judesius.
Meditacijos vertę sunku pamatuoti dar ir dėl to, kad net įgudę šioje srityje žmonės sako, kad jiems sekasi sunkiai, o vos pradedantys teigia, jog jiems sekasi gerai. Todėl reali meditacijos ir jogos nauda yra gan sunkiai apčiuopiama ir turėtų būti vertinama individualiai pačio jas atliekančio žmogaus.
Kokiomis savybėmis pasižymi joga užsiimantys vaikai?
Mokytoja teigia, kad tam, jog vaikų elgesyje pasimatytų jogos pamokose ugdomos savybės reikia daugiau laiko ir dažnesnių užsiėmimų šioms savybėms atsiskleisti. Nepaisant to, ji atkreipia dėmesį, kad joga natūraliai labiau traukia tuos vaikus, kuriems tinka šis užsiėmimų stilius.
Tokie vaikai mėgsta ramesnę veiklą, geba susikoncentruoti į atliekamas užduotis ilgesnį laiką, pabūti su savimi. Su laiku vaikai supranta, ar jiems tinka ši veikla. Ir juk normalu, kad visiems jogos užsiėmimai patikti negali.
Kodėl vaikams patinka joga?
Paklausus, kodėl vaikai nori lankyti jogos pamokas, pedagogė atsako – labiausiai dėl to, kad pamokose gerai jaučiasi. Į užsiėmimus susirenka skirtingo amžiaus ar kūno formų vaikai, o skirtumai atsispindi ir fizinėje ištvermėje. Kuo mažesnis vaikas, tuo jam sunkiau yra balansuoti kūną, o kuo vyresnis, tuo balansavimo laikas yra ilgesnis.
Pamokose taikoma svarbi taisyklė, padedanti vaikams geriau jaustis. Visi daro pratimus taip, kaip jiems geriausiai pavyksta tą dieną. Vaikai mokomi niekad nesigirti, jei labai gerai sekasi, ir „nerodyti pirštais“, nelenktyniauti, jei kitam sekasi prasčiau. Taip ugdomas saugumo jausmas pamokoje ir empatija vienas kitam. Visgi, užsiėmimuose vaikai skatinami bandyti atlikti judesius ar pratimus kiek išeina geriau, ir tikrai būna vaikų, kurie nori žengti papildomą žingsnį geresnio įgūdžio link. Tuo džiaugiasi tiek ji, tiek patys jaunieji jogos dalyviai.
Kuo skiriasi vaikų joga nuo suaugusiųjų?
„Suaugusiųjų pamokos labai ramios, mane tiesiog girdi. Su vaikais daugiau kalbam“ – sako jogos mokytoja.
Paaugliai, kitaip nei vaikai, jau yra ramesni, uždaresni. Vaikų jogos pamokose vyksta daugiau pasikalbėjimo praktikų, žaidimų. Reikalavimai pratimams ne tokie griežti, kaip suaugusiems. Vaikų kūnai dar tik formuojasi, todėl nereikėtų jų perspausti. Suaugę, tuo tarpu, yra stipresni, labiau pažįsta savo kūną, turi daugiau ištvermės, todėl ir į asanas galima žiūrėti kiek griežčiau.
Kaip įtraukti sveikatingumo ritualus į kasdienę rutiną?
Ne paslaptis, kad kasdien būti nors truputį aktyviais yra sveika. Lygiai taip pat ir gebėti atsikratyti neigiamų minčių yra naudinga kiekvienam. Klausimas, tik, kaip šias judesio ir minčių atpalaidavimo praktikas įtraukti į kasdienę rutiną?
Visi jogos pamokas lankantys vaikai Sostinės vaikų ir jaunimo centre moka atlikti „saulės pasisveikinimą“ – jį darė tiek kartų, kad tikrai atliktų ir vieni be pagalbos. Pedagogė pataria ir tėveliams namuose prisijungti prie savo vaikų, paprašyti, kad mažieji parodytų, ką išmoko užsiėmimų metu. Daryti pratimus drauge abejoms pusėms bus smagiau, atsiras bendra motyvacija.
Kadangi joga susideda ne tik iš sportinės dalies, bet ir vidinių savybių ugdymo, ji lavina ir sveiką požiūrį į mus veikiančias emocijas. Kartais per daug įsijaučiam į negatyvias mintis, todėl pravartu mokėti naudoti nusiraminimo, kvėpavimo priemones. Čia tėveliai lygiai taip pat gali paklausti vaikų, ką jie darė užsiėmimuose, o tuomet namie kartu daryti tai, ką vaikai išmoko. Darant pratimus su vaikais stiprės tarpusavio ryšys ir bus paleidžiamas susikaupęs nerimas.
Galų gale, Sostinės vaikų ir jaunimo centras ir jogos pedagogė Indrė Urbonavičė pataria, tiesiog imti ir daryti. Kasdien nors truputį pajudėti, pabūti su savimi, pamedituoti sau tinkama forma bei tai skatinti daryti ir aplinkinius. Kad ir kokių būdų palengvinti kasdienį sveikatingumo ugdymą sugalvotume, svarbiausia yra suprasti dėl ko tai daroma, matyti naudą ir pradėti.
