Dviejų kolegių iniciatyva balandžio 20–21 dienomis Vilniuje vyks pirmoji Reggio Emilia ugdymo filosofijos konferencija „Kelionė į vaiko smalsumą ir kūrybingumą: dialogas su Reggio Emilia ugdymo filosofija“.
– Kuo Reggio Emilia ugdymo filosofija skiriasi nuo kitų ugdymo filosofijų?
Sonata. Reggio Emilia – tai ne ugdymo metodika, ne technika ir ne modelis. Tai veikiau patirtis, susijusi su vaikyste ir tėvyste, nes itin daug dėmesio skiriama tam, ką vaikas mato ir jaučia ankstyvoje vaikystėje. Vaikai čia yra ne tik mokymosi proceso bendraautoriai, bet ir daugumos projektų iniciatoriai. Pedagogas veikia kartu su vaikais: provokuoja, sukuria kontekstą idėjoms gimti, išgirsta vaikų idėjas, jas panaudoja ugdymo procese.
Indrė. Vaikai vystosi mokydamiesi reikšti savo mintis ir jausmus per „šimtą kalbų“. Pagrindinis Reggio Emilia požiūrio tikslas yra išsaugoti ir plėtoti visus įmanomus vaiko saviraiškos būdus. Vaikai moka šimtą kalbų, šimtą būdų mąstyti, žaisti ir kalbėti, tačiau klasikinio ugdymo sistema palieka tik vieną – žodinį. Norėdami išvengti tokio gebėjimų slopinimo, būtinai turime suteikti vaikui saviraiškos galimybes. Vaikas turi teisę pažinti ir išreikšti save įvairiais būdais: žodžiais, jausmais, judėjimu, gimnastika, sportu, šokiu, piešimu, statyba, inžinerija, skulptūra, šešėlių žaidimais, koliažais, teatro spektakliais, muzika, mokslo (fizikos, chemijos, matematikos) eksperimentais.
– Kodėl nusprendėte plėtoti šią ugdymo filosofiją Lietuvoje?
Sonata. Mums rūpi asmeninė vaiko raida, jo įgūdžiai, jo stiprybės ir silpnybės. Vaiką pažįstame bendradarbiaudami su tėvais, išklausydami ir stebėdami vaiko veiksmus. Mums svarbu, kad vaikai augtų pasitikintys savimi, kad gebėtų pasinaudoti galimybėmis, pasirinkti tikslus, gebėtų juos pasiekti, mėgautis akimirkomis ir mokėtų įveikti iškilusius sunkumus.
Indrė. Mes visada sakome, kad vaikystė yra nuostabi kelionė, o ne lenktynės, kas greičiau rašys, skaitys ar skaičiuos. Dėl to planuojame veiklas, užsiėmimus, projektus atsižvelgdami į vaikų laiko ir ritmo pojūtį, o ne į laikrodį. Visa tai atitinka Reggio Emilia ugdymo požiūrį.
– Ar Lietuvoje esate vieninteliai oficialūs šio ugdymo filosofijos atstovai?
Indrė. Reggio Emilia ugdymo filosofija yra labai populiari visame pasaulyje, tad natūralu, kad ir Lietuvoje yra ne vienas pasekėjas. Prieš gerą dešimtmetį pati pirmoji apie Reggio Emilia kalbėti pradėjo Elena Markevičienė, buvusi vieno Vilniaus lopšelio-darželio vadovė. Susidomėjimas Lietuvoje vis augo, tad nenuostabu, kad mūsų organizuojamoje tarptautinėje konferencijoje Lietuvoje „Kelionė į vaiko smalsumą ir kūrybingumą: dialogas su Reggio Emilia ugdymo filosofija“ per dvi paras vietų dalyviams nebeliko.
Sonata. Drąsiai ėmėmės misijos atvežti autentiškus pranešėjus iš Reggio Emilia regiono. Pačios keliavome kartu su kolegomis į Italiją, daug ten mokėmės, mezgėme ryšius. Galiausiai su tarptautiniu „Reggio Children“ centru pasirašėme bendradarbiavimo sutartį dėl oficialios konferencijos Lietuvoje. Tai pirmoji tokio pobūdžio konferencija visame Baltijos regione ir labai džiaugiamės, kad ji vyksta mūsų šalyje. Tarptautinis „Reggio Children“ centras sako, kad jiems tai istorinis įvykis. Beje, mūsų leidykla „Muzikija“ tapo oficialiu „Reggio Children“ centro leidžiamų leidinių atstovu Lietuvoje. Nuo 2019 metų „Reggio Children“ mūsų darželiui „Strazdanėlės“ leido vadintis oficialiai Reggio Emilia įkvėptu darželiu. Žadame ateityje nesustoti, toliau tęsti numatytus darbus, leisti knygas apie Reggio Emilia, rengti mokymus ir konferencijas.
– Kokias sėkmės istorijas matote kasdieniame vaikų ugdyme naudojant šią filosofiją?
Sonata. Tikėjimas vaiko galiomis, jo žiniomis, be abejonės, veda ne į vieną sėkmės istoriją. Kartais jos labai įspūdingos, pavyzdžiui, vaikas, kuriam buvo įtariamas selektyvus mutizmas (vaiko socialinio bendravimo sutrikimas, pasireiškiantis nuolatiniu negebėjimu kalbėti tam tikrose socialinėse aplinkose), mūsų darželyje pasijautęs saugus, reikalingas, išklausytas, pradėjo kalbėti, jam netikėtose situacijose drąsiai pasisakydavo, pasitikinčiai pasirodė ant scenos. Džiugu, nes tam vaikui pasaulis nebeatrodo gąsdinantis. Širdis dainuoja, kai žinome, kad šis vaikas išėjo į mokyklą drąsus, kalbantis, savimi pasitikintis, atvėręs visą savo potencialą.
Indrė. Nemažiau džiugina ir mažos sėkmės istorijos, kai vaikas drąsiai eksperimentuoja, kai pamatai, kad nebijo klysti ir bandyti, kad klausia, kai bando suprasti ir, galiausiai, atranda supratimą. Mūsų sėkmės istorijos – tai laimingi vaikai, laimingi tėvai ir mokytojai. Reggio Emilia ugdymo filosofija atkreipia dėmesį į vaiko teisę. Teisę būti skirtingais, teisę nebijoti klysti, teisę gyventi taikoje, kitaip tariant – jaustis gerai. Kiekvienas vaikas yra unikalus. Turi teisę savo tempu žaisti, patirti, kurti ryšius su kitais, bendrauti. Toks mokytojų požiūris ypač padeda vaikams sunkiai išgyvenantiems adaptaciją naujoje aplinkoje.
– Ar ši filosofija gali būti pritaikyta ne tik ikimokykliniam, bet ir mokykliniam, universitetiniam ugdymui?
Indrė. Reggio Emilia ugdymo filosofijos teoretikas Loris Malaguzzi poemoje „Iš tiesų šimtas yra čia“ rašo: „Mokykla ir kultūra atskiria galvą nuo kūno. Vaikui liepiama: galvoti be rankų, daryti be galvos, klausytis ir nekalbėti, suprasti be džiaugsmo, mylėti ir žavėtis tik per Velykas ir Kalėdas. Vaikams sako: „Atrask pasaulį, kuris jau atrastas“. Kaip manote, ar pasaulį atrandame tik ankstyvoje vaikystėje? Ar vis tik mokykloje, universitete mes taip pat atrandame dalykus? Jei taip, tuomet Reggio Emilia ugdymo filosofija tinka ir ten. Mes visi esame sukurti šimtui kalbų.
– Ko tikitės iš šių metų konferencijos?
Sonata. Organizuodamos konferenciją „Kelionė į vaiko smalsumą ir kūrybingumą: dialogas su Reggio Emilia ugdymo filosofija“ galvojome apie vaikystės kultūrą, estetiką ir švietimo sistemos palaikomą požiūrį į vaiką. Pakvietusios lektores iš Reggio Emilia, prašėme papasakoti šios ugdymo filosofijos ištakas, istoriją, teoriją, kas pasitvirtino praktikoje.
Mums svarbu, kad visa tai būtų iš pirmų lūpų, autentiška, nesumeluota, nes visame pasaulyje, taip pat Lietuvoje, yra daug spekuliacijų šia tema. Daug kas prisidengia pavadinimu, nesuprasdami esmės. Tai labai tikimės, kad po konferencijos Lietuvoje atsiras daug daugiau suprantančių, kas yra Reggio Emilia, kodėl ta filosofija tokia populiari pasaulyje, mokės atskirti Reggio Emilia vykdomus projektus ir panaudos įgytas žinias darbe.
– Ar galite pasidalinti paprasta praktine užduotimi tėveliams, kurią jie galėtų atlikti su vaikais namie?
Indrė. Vaikas yra pilnas galios. Vaikystė yra svarbi asmenybės augimo dalis, tai yra laikas aktyvinti, auginti vaikų galias ir energiją (šiuo metu itin sparčiai auga žmogaus smegenys, vystosi neuronų ryšiai). Svarbu mažylį girdėti, jo nenuvertinti. Vaikas yra stiprus, gabus, vikrus, aistringas tyrinėtojas. Kiekvienas vaiko žaidimas, samprotavimas, ieškojimas yra naujos tiesos gimimas, šviežias ir naujas požiūris į pasaulį. O mes, suaugusieji, kuriame saugią aplinką vaikų atradimams, tyrinėjimams, eksperimentams.
Sonata. Kaip pavyzdį siūlome labai paprastą veiklą. Tereikia šviesos šaltinio, kaladėlių, augalų, įvairių figūrėlių – iš visko galite sukurti šviesos instaliaciją. Drauge su vaiku stebėkite susikurtą stebuklą: ieškokite šešėlių ant sienos, atkreipkite dėmesį, kaip skiriasi šešėlių pasaulis nuo šviesos pasaulio, kurkite nuotykių istoriją, kalbėkite apie šviesą kaip fizikinį reiškinį, fotografuokite, stebėkite, ar šešėlių paveikslas keičiasi pakeitus detales, figūrėles ar šviesos kampą. Tai darykite neskubėdami, siūlome nebijoti tos pačios veiklos karoti ir kartoti. Vaikams tai patinka. Išdrįskite įsiklausyti į vaiko mintis ir idėjas! Jie patys pasiūlys netikėčiausių veiklos plėtočių.
