Be to, ypač išryškėja nauja tendencija: skirtingų amžiaus grupių mergaitės ir merginos dažniau renkasi žalingas medžiagas nei berniukai ir vaikinai. Duomenys taip pat rodo, kad žalingų medžiagų naudojimas susijęs su dažniau patiriamais skausmais, prastesne savijauta ir mažesniu laimingumu.
Pasak universiteto specialistų, analizuojant 2022 m. pavasarį atlikto tarptautinio HBSC tyrimo duomenis Lietuvoje paaiškėjo, kad vertinant žalingų medžiagų vartojimą 5–9 klasėse sumažėjo įprastinių cigarečių rūkymas (nuo 16 iki 12 proc.), tačiau padidėjo elektroninių cigarečių naudojimas (nuo 18 iki 21 proc.). Apskritai, rūkančių įprastines ar elektronines cigaretes vaikų ir jaunuolių dalis turi augimo tendencijas – 5-oje klasėje rūkančių vaikų padaugėjo nuo 7 iki 8 proc., 7-oje klasėje – nuo 11 iki 19 proc., o 9-oje klasėse liko stabilus – kiek daugiau nei 40 proc.
LSMU mokslininkai pažymi, kad ima plisti vienkartinių elektroninių cigarečių rūkymas – tarp 9 klasių moksleivių tai nurodė 26 proc. apklaustųjų. Vertinant alkoholio vartojimo tendencijas pastebėti nežymūs teigiami pokyčiai – įprastas vartojimas sumažėjo nuo 18 iki 17 proc., o nesaikingas – nuo 15 iki 11 proc.
Taip pat, pastebima, išryškėjo nauja tendencija – tiek rūkymas, tiek alkoholio vartojimas tampa būdingesnis mergaitėms ir merginoms. Šie skirtumai labiausiai ryškūs 7 ir 9 klasėse. Pavyzdžiui, 7-oje klasėje elektronines cigaretes nurodė vartojančios 21 proc. mergaičių (14 proc. berniukų), alkoholį vartojančios – 15 proc. (berniukai 10 proc.). Panašūs skirtumai išlieka ir 9 klasėje. Šie rezultatai rodo, kad prevencinės programos jau turėtų būti specifiškai nukreiptos ir į mergaites bei merginas, kadangi jų grupėje žalingų įpročių plitimas yra didėjantis, o berniukų grupėje – stabilus arba mažėjantis.
Šio tyrimo metu LSMU mokslininkai taip pat nustatė, kad moksleiviai, kurie renkasi žalingus įpročius, dažniau skundžiasi galvos, nugaros ir skrandžio skausmais, jiems dažniau pasireiškia galvos svaigimas ir silpnumas. Be to, šie jaunuoliai pasižymi prastesniais psichoemociniais rodikliais. Pavyzdžiui, rūkantieji moksleiviai 2–3 kartus dažniau jaučiasi nelaimingi nei nerūkantieji, gana panašūs rodikliai stebimi ir vertinant alkoholio vartojimą. Taip pat nustatyta, kad žalingus įpročius pasirenkantys moksleiviai yra linkę būti mažiau patenkinti gyvenimu ir labiau linkę būti nepatenkinti savo sveikatos būkle. Beje, šios sąsajos labiau išreikštos tarp merginų negu tarp vaikinų.
Mokslininkai pabrėžia, kad, siekiant sumažinti neigiamą alkoholio ir nikotino gaminių poveikį jaunuoliams, svarbu atsižvelgti į tai, jog šių medžiagų vartojimas siejasi su dabartine jų psichoemocine ir fizine savijauta. Tai reiškia, kad žalingi įpročiai gali atsiliepti sveikatai ne tik suaugus ar senatvėje, bet jau ir vaiko bei paauglio amžiuje.
