Laukas – proga būti savimi
Varlės rankose, žygiai į miškus ieškant lobio, šikšnosparnių pilnas urvas, žvejyba ant ledo ir ant laužo gaminta vakarienė – taip atrodo lauko darželinuko kasdienybė. Lauko pedagogikos ekspertė, Vilniuje veikiančio lauko darželio vadovė Irena Aračiauskienė pasakojo, kad laukas, kaip pagrindinė ugdymo erdvė, vaikams ir pedagogams suteikia daugiau laisvės, buvimas lauke daro teigiamą poveikį vaikų fizinei ir psichinei sveikatai.
„Laukas – erdvė be ribų, be sienų, kur vaikai gali veikti laisvai, kiekvienas randa savo vietą, jie nėra stabdomi ir gali bėgti, šaukti, o norėdami – atsitraukti ir pabūti vieni. Atsiskirti ir kažką veikti vienam yra labai svarbi vaiko raidos dalis ir laukas sudaro tam sąlygas. Pedagogams laukas leidžia nebūti nuolatiniais draudėjais: viduje mes turime taisykles, tenka dažniau sakyti ne, nes kyla pavojus susižeisti, jei bėgiojama, išdykaujama patalpoje. Lauke mes tiesiog organiškai būname šalia vaikų, stebime, įsikišame tik esant būtinybei“, – dalijasi I. Aračiauskienė.
„Pastebime, kad vis daugiau tėvų siekia, jog vaikai leisdami laiką gryname ore, būtų apsaugoti. Skirtingi sezonai saugumo prasme turi savų iššūkių: žiemą daugiausia kreipiamasi dėl susižalojimų paslydus ant ledo, pavasarį ir rudenį vaikai susižeidžia laipiodami medžiais, ropšdamiesi ant akmenų, lakstydami, vasarą prasideda dviračių, paspirtukų, batutų sezonas, pavojų gali kelti ir parazitai, pavyzdžiui, erkės“, – teigia „Compensa Vienna Insurance Group“ Produktų ir rizikos vertinimo departamento vadovė, Julija Judickienė.
Išbandyti pavojus – naudinga
I. Aračiauskienė atkreipia dėmesį, kad mieste augantiems vaikams naudinga patirti natūralioje gamtoje slypinčius nuotykius ir realaus pasaulio iššūkius, kad pajustų gyvenimo skonį. Pavyzdžiui, esant netoli nuo darželio patalpų vaikams leidžiama prižiūrint ugdytojams net įkristi į upeliuką ir sušlapti kojas – vaikas greitai perrengiamas, tačiau išmoksta saugesnio elgesio per patirtį.
„Vaikams iš anksto nepasakojame, kad kažkur gali tykoti pavojai, nes tai gali juos pernelyg išgąsdinti, pavyzdžiui, einant į aukštą žolę, naudojantis peiliu ar įrankiais, kūrenant laužą, viską leidžiame išbandyti su priežiūra. Norime, kad vaikai būtų drąsūs pažinti, patirti, žaisti gamtoje. Ruošiantis poilsiui, atidžiai apžiūrime vaiko kūnelį, ar nėra ropojančių vabalų, papasakojame, kad reikia persirengti naujus marškinėlius, kad iš lauko neparsineštume kenkėjų, jie gali įsisiurbti. Susidūrę su pavojais ir jų išvengę, papasakojame, kokios galėjo būti pasekmės ir kaip elgtis saugiai“, – sako I. Aračiauskienė.
Pedagogė pasakojo, kad būtent atidumas tapo veiksmingiausia priemone saugantis nuo galimų pavojų lauke – nuolatinis apsižiūrėjimas, ropojančių erkių nusipurtymas ir patirtis dirbant lauke lėmė, kad lauko darželyje nepasitaikė užsikrėtimų erkių platinamomis ligomis.
„Pandemijos laikotarpiu žmonės pamėgo laiką leisti gamtoje, vis daugiau jų išgirsta ar net artimoje aplinkoje susiduria su sudėtingomis erkių platinamų ligų pasekmėmis. Susidomėjimas bei paklausa tokios rizikos draudimu taip pat auga – 2022 metais apsidraudusių asmenų skaičius padidėjo 36 proc., 2023 metais prognozuojame panašius augimo tempus. Kartu net 42 proc. daugėjo ir fiksuotų susirgimų, kurių 86 proc. sudarė susirgimai Laimo liga, likę 14 proc. – erkinio encefalito atvejai“, – komentuoja J. Judickienė.
Rizika – suaugusiojo atsakomybė
Kaip pastebi I. Aračiauskienė, už riziką visuomet yra atsakingas suaugęs žmogus, darželyje – pedagogas, todėl kiekvienas darbuotojas pats įsivertina, kokia rizika jam yra priimtina. Pavyzdžiui, vaikai mokomi dirbti su pjūkliukais ir kitais įrankiais, vienas pedagogas įvertina, kad jis gali prižiūrėti tris vienu metu dirbančius vaikus, kitas galbūt tik vieną – tuomet vaikai laukia sustoję į eilutę.
Suvaldyti pavojingas situacijas padeda kiekvieno atsakingo asmens gebėjimas įvertinti savo galimybes, tokiu pačiu principu tėvai ir pedagogai įvertina ir erkių keliamą grėsmę. Anot I. Aračiauskienės, jei vaikui darželyje įsisiurbia erkė, ugdytojai ją ištraukia ir tą vietą pažymi markeriu, kad tėvai galėtų stebėti, ar neatsiranda Laimo ligos požymių.
„Tėvai patys sprendžia, kokias priemones naudodami jaučiasi saugesni, skiriasi poreikiai – dalis tėvų naudoja cheminius repelentus vamzdžiams atbaidyti, kiti renkasi pagamintus eterinių aliejų pagrindu. Skiepai – kiekvieno asmeninis sprendimas, savo darbuotojams juos kompensuojame. Mūsų rekomendacija, kurią parsivežėme iš komandiruotės Austrijoje – teptis kokosų aliejumi, pasirodo, erkės jo negali pakęsti“, – pataria I. Aračiauskienė.
J. Judickienė teigia, kad šiuo metu didžiausią apsidraudusiųjų dalį sudaro 46–65 metų amžiaus asmenys – net 44–48 proc. visų apsidraudusiųjų: „Matyt, tai lemia didesnis šios amžiaus grupės atsargumas, atsakingumas bei laisvalaikio pomėgiai, tokie kaip sodininkystė, grybavimas, uogavimas, pasivaikščiojimai gamtoje. Kitos amžiaus grupės pasiskirsto gana vienodai, išskyrus mažiausią dalį sudarantys nepilnamečiai, kurie 2021 metais sudarė tik 8 proc visų apdraustųjų, 2022 metais jų dalis kiek padidėjo – iki 10 proc. Tai rodo, kad šioje rizikoje vyrauja panaši tendencija, kaip ir visame nelaimingų atsitikimų draudime, kai suaugusieji, vedini racionalumo, pirmiausia rūpinasi savo finansine apsauga – būdami saugūs ir sveiki, sugebės pasirūpinti ir vaikų gerove.“
