„Tai opi problema tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje ne tik dėl to, jog tai sunkūs ir kančią žmogui keliantys sutrikimai, bet ir dėl to, jog ne visada pavyksta gauti reikalingą pagalbą. Tai sutrikimai, kurie prasideda vaikystėje. Ne naujiena, jog vaikai ir paaugliai puikiai moka nuslėpti nuo artimųjų, kad jie susirūpinę savo kūno formomis arba kad valgo labai mažai. Dėl to pagalba būna vėlyva, o tai reiškia, kad ir gydymas tampa ilgesnis ir sudėtingesnis“, – portalui manodaktaras.lt teigė Mitybospsichologija.lt autorė R.Audickienė.
Nelaukite, kol problema paūmės
Valgymo sutrikimai apima tokias ligas kaip nervinė anoreksija, nervinė bulimija, ortoreksija, persivalgymo sutrikimas (emocinis valgymas į šią klasifikaciją neįeina).
Norint oficialiai nustatyti ir patvirtinti vieną iš minėtų ligų, pasak gydytojos dietologės, reikia atitikti diagnostinius to sutrikimo kriterijus. Tačiau net jei pacientas ir neatitinka tų kriterijų, tai, anot jos, dar nereiškia, jog jam nereikalinga pagalba.
„Jei tam tikras žmogaus elgesys ir mintys kelią kančią – reikia kuo skubiau imtis priemonių. Nereikia laukti, kol valgymo sutrikimas paūmės. Kuo greičiau suteikiama pagalba, tuo lengvesnis ir greitesnis pasveikimas“, – sakė psichoterapeutė.
Kaip atpažinti valgymo sutrikimus
Tai, kad turi valgymo sutrikimų, vaikas ar paauglys gali slėpti labai ilgai, ypač, jei akivaizdžiai nepastebimas per mažas kūno svoris. Pasak R.Audickienės, simptomai pirmiausia prasideda vaiko/paauglio galvoje, o vėliau seka kiti požymiai:
- Pamažu atsisakoma tam tikrų maisto produktų, kurie vadinami „nesveikais“. Dažnai to pradžia būna vegetarinė ar veganinė mityba.
- Vyrauja griežtos valgymo taisyklės, badavimas.
- Mažėja suvalgomo maisto porcijų dydis.
- Labai dažnai dienos metu lieka tik vienas valgymas su 1–3 produktais.
- Restrikcinį periodą po kiek laiko gali pakeisti persivalgymo periodas, kai pradedama valgyti dideliais kiekiais, nekontroliuojant savęs.
- Vengiama socialinio valgymo.
- Gali užplūsti ir valymosi periodai – vartojami liuosuojantys vaistai, diuretikai, vemiama.
- Vienas iš valgymo sutrikimų simptomų yra perdėtas sportavimas. Tai pasireiškia tuo, kai net su traumuota galūne keliaujama į sporto salę.
Kiekvienam žmogui valgymo sutrikimai gali pasireikšti skirtingai. Be pagrindinių, ryškiausių ligos simptomų dietologė pamini ir nespecifinius, tokius kaip: ilgas procesas norint išsiruošti kažkur išeiti, obsesyvumas; diskomforto, emocijų netoleravimas ir jų vengimas, darbų atidėliojimas, malonių veiklų atsisakymas ir t.t.
Šalia valgymo sutrikimo dažnai pasireiškia ir kiti sutrikimai, tokie kaip obsesinis kompulsinis sutrikimas, nerimas, depresija, asmenybės sutrikimai ir kt.
„Žmogus ilgai nepripažįsta, kad serga, dėl to ir nemato problemos. Jis tiesiog tiki, kad daro teisingai, kad kitaip neįmanoma, nes „aš toksai esu“. Ši problema dažnai tęsiasi ne vienerius metus, iš vaikystės pereina į paauglystę, – paaiškino psichoterapeutė R.Audickienė. – Kalbant apie vaikus, pagalba dažnai teikiama jiems patiems nenorint, o reikalaujant tėvams. Suaugę asmenys kreipiasi tuomet, kai jau yra nepatenkinti savo augančiu kūno svoriu, kai sutrinka fizinė sveikata, pavargsta gyventi su valgymo sutrikimu, pavargsta gyventi kančioje“.
Su valgymo sutrikimais susiduria ir vyrai
ors nuo valgymo sutrikimų dažniau kenčia merginos, paskutiniais duomenimis, ši problema tampa vis dažnesnė ir tarp vyriškos lyties atstovų. Pasak gydytojos dietologės, vyrų valgymo sutrikimai pasireiškia noru turėti perdėm idealų kūną ir raumeningas formas.
Valgymo sutrikimas pradeda vystytis vaikystėje ir tęsiasi tol, kol žmogus nusprendžia pagaliau kreiptis pagalbos. Jei tai neįvyksta, anot gydytojos, asmuo gyvena su valgymo sutrikimu arba jį ištinka mirtis (mirtingumo rodiklis, įvairių šaltinių teigimu, siekia net iki 20 proc.).
Veiksniai, darantys didžiausią neigiamą įtaką
Psichoterapeutės R.Audickienės teigimu, iki šiol nėra išsiaiškinta, kas tiksliai ir konkrečiai sukelia valgymo sutrikimus, pavyzdžiui, kodėl vienam žmogui, vieną kartą besilaikant dietos, gali išsivystyti valgymo sutrikimas, o kitam net ir po kelių dietų laikymosi tai negresia.
„Nėra vienareikšmio atsakymo. Pirmiausia, labai svarbu, kokį temperamentą žmogus turi nuo ankstyvos vaikystės, gal jis jautresnis, kokios jo adaptacinės savybės ir pan. Taip pat didelę įtaką daro tėvai/globėjai. Svarbu ir tai, koks šeimoje yra santykis su maistu ir savo kūnu, kokios vertybės puoselėjamos, ar vaikas verčiamas suvalgyti viską, kas yra lėkštėje, ar maistas naudojamas kaip apdovanojimas, kaip nuraminimas ar kaip bausmė“, – vardino pašnekovė.
Tyrimai rodo, kad autoritarinį auklėjimą taikantys, stipriai kontroliuojantys ir aukštus standartus keliantys tėvai didina riziką vaikui susirgti valgymo sutrikimu. Vaikai taip pat modeliuoja tėvų elgesį: jei mama ir tėtis garsiai komentuoja savo išvaizdą – tai darys ir vaikai. Valgymo sutrikimų išsivystymui įtakos turi ir patirtos trauminės patirtys: išnaudojimas, patyčios, netektys.
Ar gali žmogus savarankiškai išspręsti valgymo sutrikimą, jei jį atpažįsta? Pasak psichoterapeutės, žmogaus smegenys turi nuostabius gebėjimus adaptuotis prie valgymo sutrikimo, todėl išspręsti šią problemą vienam yra per sunku: „Tai neišaugama ir savaime nepraeina. Valgymo sutrikimas žmogaus gyvenime tęsiasi „bangomis“. Tai priklauso nuo sukauptų patirčių. Jei įvyksta netektis, patiriama daug streso – valgymo sutrikimas sustiprės, jei ramesnis periodas – simptomai sumažės“.
Pavojai ir galimos komplikacijos
Didžiausia komplikacija, pasak gydytojos dietologės R.Audickienės – mirtis. Uždelstas valgymo sutrikimas, anot jos, turi neigiamos įtakos visoms kūno sistemoms, kiekvienai organizmo ląstelei. Užsitęsus išsivalymo procesams, badavimui – bus negrįžtamos pasekmės: kūnas nebeatsistatys ir nebefunkcionuos taip, kaip anksčiau.
Sunkios psichologinės ir socialinės pasekmės:
- malonių veiklų atsisakymas,
- socialinio gyvenimo susiaurėjimas,
- praradimas įvairių laimėjimų ir pasiekimų tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime,
- negebėjimas išlaikyti pastovius/kokybiškus tarpusavio santykius su artimaisiais ir partneriu,
- savižala,
- depresija,
- nerimo sutrikimai,
- nuolatinės įkyrios mintys apie svorį, išvaizdą, kūno formas okupuoja visą dienos laiką.
Kokie gydymo metodai labiausiai padeda Moksliniai tyrimai teigia, kad kognityvinė elgesio terapija, skirta valgymo sutrikimams gydyti (angl. CBT-E), duoda geriausius rezultatus. Pasak psichoterapeutės, valgymo sutrikimas kiekvienam pacientui pasireiškia individualiai, dėl to gydymas yra papildomas ir kitomis psichoterapijos rūšimis, atsižvelgiant į kiekvieno asmeninę sveikatos istoriją – taip pasiekiamas geriausias rezultatas.
Pirmiausia reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris išrašys siuntimą pas psichiatrą. Dažnu atveju prireikia ir medikamentinio gydymo. Vėliau rekomenduojama kreiptis į psichoterapeutą, kuris specializuojasi valgymo sutrikimų srityje. „Kelias ilgas, keliantis diskomfortą, bet jį eiti verta, nes tik tokiu būdu galima susigrąžinti gyvenimo kokybę“, – patarė R.Audickienė.
