Kaip pastebi Valstybės pažinimo centro vadovė Gailė Ambrazienė, pilietiškumas – tai kiekvieno žmogaus vertybinės pažiūros savo tautos ir valstybės atžvilgiu, tad jei valstybėje nebūtų pilietiškumo – ji negalėtų tinkamai veikti.
„Viena yra valdžia, institucijos, kurios dirba valstybėse, bet visai kita – visa tauta, sudaryta iš valstybės piliečių. Pilietiškumas turi būti ugdomas siekiant, kad valstybės gyventojai būtų atsakingi, dori, galintys ne tik išreikšti savo nuomonę, bet ir prisidėti prie valstybės ir jos žmonių gerovės augimo bei tobulėjimo“, – sako G. Ambrazienė.
Ji taip pat priduria, kad pilietiškumas svarbus ir dėl to, kad lemia valstybės gyvenimo kokybę visose srityse: užkerta kelią korupcijai, nedemokratinei santvarkai atsirasti, užtikrina šalies saugumą ir apskritai, lemia, kokioje aplinkoje gyvename.
Tėvams tenka svarbus vaidmuo
Įprastai mokyklų programose pilietiškumo pamokos vaikų tvarkaraščiuose atsiranda tik vyresnėse klasėse, tačiau, kaip teigia Demokratinės mokyklos vadovas, ugdymo ekspertas Nerijus Buivydas, pilietiškumą vis dėlto reikėtų pradėti ugdyti nuo mažiausių klasių.
„Ugdyti pilietiškumą galima įvairiais būdais ir atrasti, kaip tuo sudominti pradinukus – taip pat įmanoma. Pradinėse klasėse vaikai yra ypač smalsūs ir besidomintys, todėl turime padėti jiems susikurti tvirtus pamatus ir pamatines vertybes“, – sako N. Buivydas.
Jam antrina ir Valstybės pažinimo centro ekspozicijos turinio kūrėjas Aurimas Lukminas, pridurdamas, kad pedagogams tenka išties svarbus vaidmuo, mat jie vaikus turėtų supažindinti su pagrindinėmis piliečio teisėmis ir pareigomis, jau vyresnėje klasėse skirti daugiau dėmesio rinkimams ir pristatyti, kaip veikia politinė sistema. Vis dėlto, pilietiškumo sieti tik su mokykla – nereikėtų, mat itin svarbus vaidmuo čia tenka ir tėvams.
„Namuose vaikams taip pat turėtų būti ne tik aiškinama, kas yra valstybės pilietis, kokios yra jo pareigos ir teisės, bet ir rodomas gerasis pilietiškumo pavyzdys“, – teigia G. Ambrazienė.
Su tuo sutinka ir N. Buivydas, anot jo, mokykla – tik viena iš dalių ir tėvų įsitraukimas yra būtinas. Jei apie pilietiškumą vaikas sužinos tik mokykloje, o namuose matys priešingą arba visiškai neutralų pavyzdį – vargu, ar galima tikėtis gero rezultato.
„Tėvai rodo pavyzdį, siunčia pagrindinę žinutę. Mokyklos turi galimybę parodyti edukacinę pusę, papasakoti istoriją, o tėvai ugdyti pilietiškumą gali iš praktinės pusės – dalyvauti akcijose, labdaringoje veikloje ar savanoriauti. Jei tiek mokykla, tiek tėvai bus pakankamai įsitraukę ir atsakingi, tikrai galime išugdyti savo šalį mylinčius ir pažįstančius vaikus“, – aiškina ugdymo ekspertas.
Praktika – labai svarbu
Nors teorinės pilietiškumo žinios vaikams yra labai svarbios, vis dėlto daugiausia informacijos jie išsineša iš praktinių užsiėmimų, įvairių iniciatyvų, fizinių ir nuotolinių edukacijų ar ekskursijų.
Valstybės pažinimo centras organizuoja tiek nuotolinius, tiek fizinius užsiėmimus priešmokyklinukams, pradinukams ir vyresnių klasių moksleiviams, taip pat specialiųjų poreikių vaikams, kuriuose jie gali susipažinti su esminiais valstybės elementais, o kaip teigia mokyklos vadovas – jų mokykloje pilietiškumas yra ugdomas organizuojant socialines iniciatyvas.
„Viskas prasideda nuo diskusijos su vaikais, kurios metu išgryniname kokią socialinę problemą galime pradėti spręsti, analizuojame situaciją, susidėliojame veiksmų planą. Tokiu būdu mokiniai geriau pažįsta šalies aktualijas, iššūkius, identifikuoja visuomenės pažeidžiamas grupes“, – teigia N. Buivydas.
Pavyzdžiui, vienos tokios iniciatyvos metu, moksleiviai sutelkė dėmesį į socialinės rizikos grupėje esančias šeimas. Bendradarbiaujant su socialinės paramos centru, buvo nustatytos pagrindinės priežastys, kodėl kai kurioms šeimoms išeiti iš rizikos grupės yra sudėtinga.
„Kartu su vaikais nustatėme, kad ne visos šeimos gali lankyti jiems paskirtus tėvystės įgūdžių kursus, nes jie organizuojami dieną, kai daugelis dirba. Taip nusprendėme kelioms šeimoms, gyvenančioms netoli mūsų mokyklos, padėti. Radome psichologę, kuri turi reikiamą kvalifikaciją ir galėjo kursus pravesti šeimoms patogesniu laiku“, – pasakoja N. Buivydas.
Anot jo, mokinių įsitraukimas buvo didelis, jie ne tik turėjo galimybę suprasti ir spręsti problemą, bet ir surengė paramos akciją, kurioje pardavinėjo kepinius, tam, kad surinktų projektui reikiamą biudžetą.
„Šeimos turėjo galimybę lankyti tėvystės įgūdžių kursus patogiu metu, tad buvo pasiektas 100 proc. lankymas, o tokia vaikų inciatyva, galima sakyti, praktiškai pagerino Lietuvą“, – rezultatais džiaugiasi mokyklos vadovas.
Lietuviai – pilietiški, bet balsuoja neaktyviai
Valstybės pažinimo centro specialistų teigimu, reiškinys, kad jauni žmonės yra mažiau linkę balsuoti yra būdingas ne tik Lietuvai, bet ir visam pasauliui. Tiesa, anot jų, pastebimos teigiamos tendencijos – lyginant Seimo rinkimus 2016 metais ir 2020 metais, jauni žmonės balsuoja vis aktyviau, tačiau vis dar nepakankamai.
„Viena iš priežasčių, kodėl jauni žmonės yra mažiau linkę balsuoti, nes tokie klausimai kaip socialinė apsauga ar darbo užmokestis jiems yra mažiau aktualūs nei vyresniems asmenims“, – teigia A. Lukminas.
Nepaisant to, pašnekovų nuomonė Lietuvos gyventojų pilietiškumo klausimu yra vieninga – mes, tikrai esame pilietiški, o kai kuriose situacijoje ir ypač vieningi.
„Pastebima, kad korupcijos indeksas mažėja. Ypač džiugu, kad dabartiniais laikais lietuviai išnaudoja teikiamas socialines medijas pilietiškiems tikslams – vykdo įvairias akcijas, renka pinigus labdarai, nors ir yra pasigendama aktyvesnio dalyvavimo rinkimuose“, – akcentuoja A. Lukminas.
