Nauja pradžia – mažais žingsniais
Daugelis prieš pradėdami vykdyti savo užsibrėžtus tikslus laukia naujos pradžios. Tai gali būti pirmadienis, naujo mėnesio pradžia, pirmoji pavasario ar vasaros diena. Turėti konkretų starto laiką yra gerai, mat tai leidžia pasiruošti, apgalvoti kaip ir kokiu būdu savo tikslo sieksite. Nepaisant to, gan didelė dalis žmonių po kelių savaičių šią motyvaciją praranda. Tokiais atvejais Vilniuje veikiančios Demokratinės mokyklos pradinių klasių mokytoja Adelija Budginienė rekomenduoja pasimokyti iš vaikų ir pradėti kelionę mažais žingsniais.
„Mokykloje apie ilgalaikius tikslus nekalbama, juos keliame trumpesniam laikui, maždaug 5–6 savaitėms. Kiekvieno etapo pabaigoje mes pasimatuojam ir pagal tai įsivertiname bei susidėliojame, ko sieksime ateityje. Taip atsispiriame nuo realaus pagrindo, bet viską planuojame mažais žingsneliais“, – sako A. Budginienė.
Išsikeliant sau asmeninius tikslus, svarbu yra pažvelgti ir atgal – prisiminti, kur buvome prieš metus ar daugiau, nes dėl įvairių kasdienių rūpesčių ir nusistovėjusios rutinos, įvykusio pokyčio galima ir nepastebėti.
„Metų pradžioje svarbu suvokti, kur esi dabar, bet dar svarbiau pamatyti, kur buvai prieš metus. Taip galima aiškiai pamatyti, kiek pasiekimų jau yra mūsų sąskaitoje, o ir labiau paaiškėja, ko norime siekti toliau“, – teigia įmonės „Triple O Consulting“ asmeninio augimo ir lyderystės konsultantė Airida Ruibytė-Butkuvienė.
Motyvacijai reikalingi realūs tikslai
Norint pasiekti daugiau, vienas pagrindinių elementų yra motyvacija, kurios daugeliui dažniausiai ir pritrūksta. Taip dažniausiai nutinka dėl nukopijuotų ar savo asmenybei iškeltų nerealių tikslų. Jų nepasiekus atrodo, kad nebėra jėgų ir noro judėti toliau.
„Dažnai žmonės paslysta ir nusivilia savimi, kai nori aukštumų, bet nepamatuoja ar tikrai tas tikslas jiems yra tinkamas ir ar jie turi kompetencijų jo siekti. Vaikai šiuo atveju patiria dar didesnį kirtį – nesėkmė demotyvuoja, iškreipia realybę ir jiems gali būti sunkiau formuoti gyvenimo įgūdžius“, – sako mokytoja A. Budginienė.
Anot jos, šioje mokykloje vaikams siekiama parodyti, kad kiekvieno iš jų kelias yra autentiškas ir tai reikia priimti kaip stiprybę – lygiai taip pat ir suaugusieji turėtų atsisukti į save ir ieškoti savo individualaus kelio, kuris atitiktų jų išskirtinę asmenybę.
Bet vis dėlto, jei pastebite, kad kol kas atrasti tikslus, kurie tiktų jums yra sudėtinga, A. Ruibytė-Butkuvienė rekomenduoja pradėti nuo visiškai paprastų dalykų, bet pasistengti juose atrasti prasmę – galbūt šiandien sunku atskelti iš lovos, bet ką gero galiu nuveikti, jei tai padarysiu?
„Ryte atsikėlus pagalvokite, kokį atskaitos tašką norite turėti vakare. Per dieną sieksite to vieno tikslo, o vakare pajusite, kad dieną nugyvenote prasmingai“, – teigia asmeninio augimo ir lyderystės konsultantė.
Nesėkmė – ne ženklas sustoti
Kartais net ir siekiant realių, apgalvotų tikslų ir vedini vidinės motyvacijos – patiriame nesėkmę. Anot specialistų, tai visiškai normali ir neišvengiama gyvenimo dalis, kurią reikia išmokti priimti. Juk kartais iš rutinos išvesti gali ir visai nenuspėjami dalykai, pavyzdžiui, liga ar neatidėliotini asmeniniai reikalai.
„Jei žmogus tikrai kažko nori, bet dar kol kas kažko nemoka ar patiria nesėkmę, tai tik šiandien, rytoj, įdėjus pastangų jau gali būti kitaip. Ir jei nepavyko, ar vieną dieną praleidai – tęsk kitą“, – A. Ruibytė-Butkuvienė
Nesėkmė taip pat kartais gali virsti ir galimybe dar kartą pasimatuoti, padaryti pauzę ir, galbūt, pakoreguoti savo tikslą, kad šis nuvestų į sėkmę.
„Gyvenimas yra įvairus ir nuolat kintantis, todėl svarbu nenusivilti savimi jei tikslus reikia pakeisti. Kartais taip galima atrasti ir visai naują, dar nematytą kelią, kuris, galbūt, yra net tinkamesnis. Svarbiausia nebijoti tuo keliu paeiti, nes gal ten atrasite sėkmę“, – sako mokytoja A. Budginienė.
Sėkmės pagrindas – dar vaikystėje
Padėti tinkamą pagrindą tikslų siekimo įgūdžiui galima dar vaikystėje, tačiau į šį procesą turėtų aktyviai įsitraukti ir patys tėvai. Anot A. Budginienės, surasti aukso viduriuką yra gana sudėtinga, nes tėvai dažnai nori pagelbėti, tačiau nereikėtų persistengti.
„Nereikėtų daryti už vaiką, o tuomet džiaugtis, kaip gerai jis pats padarė. Taip imituojama sėkmė, iškreipiama realybė“, – teigia mokytoja.
Anot jos, tikslas vaikui gali būti ir batų užsirišimas ar sagos užsisegimas. Kai tai pavyksta padaryti pačiam – svarbu paryškinti tą momentą, o jei nepavyko – reaguoti atitinkamai.
„Jei vaikui nesiseka, pasiūlykite jam pailsėti, atsitraukti ir tuomet bandyti iš naujo“, – tęsia mokytoja A. Budginienė ir priduria, kad kuo anksčiau vaikas išmoksta įgyvendinti savo tikslus, tuo lengviau ateityje jam bus įtvirtinti save.
