Ar kalba tai tik žodžiai?
Žodžiai ir kalba – yra ledkalnio viršunė. Dažnai pasitaiko, kad tėvai, norėdami paskatinti vaiko kalbą, nenorėdami spaudžia „pasakyk, pasakyk“. Nors vaikas SAKYTI dar gali būti nepasiruošęs.
„Pirmoji mažylių komunikacija yra verksmas, taip jis šaukiasi pagalbos, kai nori valgyt, miegoti, jam nepatogu ir pan. Vėliau, kūdikiui augant, bendravimas tobulėja ir komunikacijai pasitelkiamos mimikos, šypsena, juokas.. taip galime suvokti, kas vaikui patinka ar ne, tik pažiūrėję į veidą. Dar vėliau, lavėjant artikuliaciniam aparatui atsiranda įvairūs garsai ir garsų junginiai – tai yra žodžių pradžia ir jau savaime kalba.“ – pastebi logoterapeutė. Taip pat, negalime nuošalyje palikti ir kalbos suvokimo, ar galėtume kalbėti su kažkuo, jei nesuprastume, ko mūsų klausia? Tad štai, kiek daug visko yra paslėpta žodyje „kalba“ ir tai toli gražu nėra tik pirmasis žodelis.
Kokios kūdikių kalbos tikėtis ankstyvaisias mėnesiais?
Pasak specialistės, juk ir verksmas, šypsena, mimikos daug ką pasako. Tėvams svarbu žinoti, kad net jei vaikas nekalba, jis mokosi kalbos ir jos suvokimo visą laiką, dėl to ypač svarbu kalbėti su kūdikiais (kad ir kaip keistai tai gali atrodyti iš šono), laukti jų reakcijos bei atsako: šypsenos, akių kontakto, spygtelėjimo ir pan.
Reikia nepamiršti, kad kuo aplinka turtingesnė aktyvia žmonių kalba, dainomis, knygelėmis, veikla, iš kurios vaikas gali mokytis procese – tuo turtingesnis bus vaiko pasaulis, tuo lengiau bus išmokti kalbėti.
„Norėčiau atkreipti dėmesį, kad įvairios technologijos ankstyvame amžiuje, prie kalbos raidos neprisideda, o, priešingai, ją stabdo. Kad kalba sklandžiai vystytųsi, turime stimuliuoti akis (mato, kaip kalba, kaip juda lūpos, liežuvis), ausis (girdžiu, kaip tariamas žodis), ir motoriką (smulki daro didesnį darbą, bet tikrai svarbi yra ir stambi). Kalbantis žaislas, pvz., veikia tik vieną sensorių – ausis. O jei tiksliai nematoma, kas yra ištariama, labai didelė tikimybė, kad bus užtvirtinamas netaisyklingas tarimas. Tas pats ir su planšetėmis, filmukais ir pan.“ – pastebi V. Bartkevičienė.
Kalbos mokymasis – ne tik garsų ir burnos praktika, bet ir fizinė raida bei smulkioji motorika – kuo tai susiję?
„Visas kūnas yra bendras organizmas, nedaloma visuma. Tad natūralu, kad visi procesai yra susiję. Fiziniai kūno judesiai aktyvina smegenų zonas, o už kalbą ir smulkiąją motoriką atsakingi centrai yra greta vienas kito. Atkreiptikite dėmesį, kad pirma vaikas išmoksta pvz. pamojuoti (fizinio veiksmo/gesto) ir tik po to prisideda garsai ar visas žodis (ate ate)“, – aiškina specialistė.
Pasyvus žodynas kaupiasi iš patyrimo, pavyzdžiui kažkas nukrito – mama kaskart sako BUM. Nuolat girdimi žodžiai bei situacijose, kuriose jie vartojami, įsirašo mažylių atmintyje. Vaikui augant ir lavėjant suvokimui, pildantis žodžių bagažui, kalbinant mažylį jam darosi vis drąsiau tuos turimus žodžius panaudoti pačiam. Kalbant pasyvusis žodynas aktyvuojasi ir naudojami žodžiai pereina į aktyvų žodyną Tad čia labai svarbi praktika. Kalbėti vaikams bei su jais kalbėtos.
Kokių klaidų reikėtų vengti tėvams?
Be abejo tai bus šveplavimas, mielų vaikiškų žodelių atkartojimas… Kad ir kaip mielai beskambėtų vaikų tariami „latai“ – turime rodyti taisyklingą žodžių tarimo pavyzdį: „taip, tai rratai“. Priešingu atveju mokysime vaiką, kad tarti „latai“ ar „sisė“ (vietoje „širšė“) yra taisyklinga. O juk taip nėra, tiesa?
„Kantrybės! Kalbėtis, nenuleisti rankų ir , jei reikia, nebijoti kreiptis pagalbos į specialistą“ – pirmųjų vaiko žodžių linki Mylu.lt seminarų autorė, logoterapeutė Viktorija Bartkevičienė.
