Geriausias laikas pokyčiams – dabar
Nors mokslo metai jau persirito į antrąją pusę, netrukus šeimos planuos atostogas, tačiau bene svarbiausias noras daugeliui, kad vaikai sėkmingai užbaigtų šiuos mokslo metus ir puikiai nusiteikę lauktų naujųjų.
Jei moksleiviui sunkiai sekasi susikaupti, namų darbai, net ir įpusėjus mokslo metams, vis dar kelia stresą, tačiau, grįžus iš darbo, nelieka laiko ir jėgų padėti vaikui spręsti matematikos užduočių, pasiduoti nevalia: treniruoti smegenis galima bet kada.
Nors vis dar gajūs mitai, kad jeigu vaikas blogai mokosi, vadinasi, per mažai stengiasi, arba turėtų mokytis daugiau, o tėvai gali padėti geriausiai, iš tiesų taip nėra – labai svarbu laiku išsiaiškinti priežastis ir rasti būdų, kaip vaikui pagelbėti.
Kuo dažniau ir intensyviau treniruojamos smegenys, tuo kokybiškesnių rezultatų galima tikėtis kasdieniame gyvenime, mokykloje bei darbe. Nors kai kurie tėvai mano, jog sunkumai susiję su mokymusi, informacijos apdorojimu ar užduočių sprendimu dings savaime, vaikas juos išaugs, taip dažniausiai nenutinka – būtina specialistų pagalba.
Intelekto lavinimo centrų „Braingym“ įkūrėja ir vadovė, 4 vaikų mama Ingrida Klassen teigia, kad smegenis pradėti treniruoti svarbu kuo anksčiau, tik treneriai, priešingai nei mokykloje, vaikų tokiose treniruotėse neprašo įsisavinti konkrečios medžiagos, o skiria pratimus smegenims. Baigę treniruočių kursą vaikai išmoksta greičiau skaityti, rašyti, lengviau įsimena informaciją.
Įprastai programa kognityvinių įgūdžių lavinimo centre „Braingym“ trunka keturis mėnesius – maždaug tiek laiko liko iki mokslo metų pabaigos, taigi, laiko, pasižadėjus mokytis geriau arba stengtis labiau, pakankamai, kad tas pažadas neliktų tik pažadu, o virstų realybe.
Imasi noriai, tačiau tik trumpam
Įprasta, jog vaikai noriai imasi naujų būrelių, tačiau pasirinktos veiklos atsisako pusiaukelėje, arba vos pabandę pareiškia, kad jiems neįdomu, nesiseka, treneriai ar mokytojai skundžiasi, jog vaikas užmaršus, nepasiruošia veikloms.
Vaikams, viena vertus, neužtenka motyvacijos pabaigti tai, ką pradėjo. Antra vertus, jiems sunku rasti atsakymą, ar dar vienos veiklos jiems išties reikia.
„Jei vaikui neįdomi veikla, galbūt, net neverta jos imtis, daug prasmingiau, ypač 8–12 metų vaikams, atrasti stipriąsias puses, tobulinti vieną ar kelis pagrindinius įgūdžius. Kartais, pradėjus naują veiklą, motyvacijos pakanka, tačiau, susidūręs su pirmaisiais sunkumais, vaikas pareiškia: būrelio lankyti nebenori.
Šiuolaikiniai vaikai nori visko čia ir dabar, bet juos išmokius laiko planavimo, susidėliojus struktūrą ir atradus motyvaciją, sustiprinus nusilpusius kognityvinius įgūdžius, vaikai papildomą veiklą pasirinks labiau apsvarstę“, – komentavo kognityvinių įgūdžių lavinimo centro „Braingym“ direktorė bei mokymų ir kokybės vadovė Justina Inkrataitė.
„Braingym“ centre vaikai individualiuose užsiėmimuose treniruoja 7 pagrindinius kognityvinius įgūdžius, susijusius su mokymusi, atimintimi, skaitymu ir dėmesio sutelkimu, įgūdžiai vėliau pritaikomi tiek mokykloje, tiek užklasinėje veikloje.
Pirmąsyk apsilankius „Braingym“, atliekamas vadinamasis Gibson testas, kurio metu specialiais moksliniais metodais įvertinami pagrindiniai vaiko mokymosi įgūdžiai: atmintis, informacijos apdorojimo greitis, loginis ir dedukcinis mąstymas, lingvistiniai gebėjimai.
Aptikus silpnąsias vietas, įgūdžius galima sustiprinti, tėvams tampa aiškiau, kada ir kodėl vaiko nereikėtų per daug spausti – tą, ypač jei nesiseka mokykloje ar užklasinėje veikloje, daugelis ir imasi daryti.
Pasitelkus Gibson testą, tėvai išgirsta atsakymus į juos kamuojančius klausimus: kodėl vaikas nenori mokytis, kodėl jam sunku, kodėl negali skaityti, nesiseka matematika, kodėl kasdien atsikalbinėja, negirdi, kodėl ypač mėgsta tam tikras veiklas, kokiu būdu galima išspręsti kasdien ramybės neduodančias problemas.
Kad vaikas neskaito, nesutelkia dėmesio, atsikalbinėja – tai, kas matoma išorėje, bet, kodėl taip elgiasi, pats svarbiausias klausimas, į kurį atsakymo ir ieško specialistai.
Visgi, ką daryti gavus testo atsakymą, sprendžia patys tėvai.
Nėra lengva, tačiau rezultatai nustebina
Kognityvinių įgūdžių treniruotės nėra paprastos, tenka išeiti iš komforto zonos, tačiau viskas tam, kad galiausiai kasdienė veikla, aplinka, mokymasis taptų patogus: vaikai gebėtų priimti sprendimus, ar tikrai reikia naujos popamokinės veiklos, kuri patinka mamai, bet nepatinka jam, kaip efektyviau mokytis, įsisavinti informaciją, atrasti mėgstamą veiklą, sutelkti dėmesį, pagerinti atmintį.
„Nereikia daug pažadų – pakanka vieno, tik jį svarbu įvykdyti. Nors einant pasirinktu keliu įvyksta įvairių netikėtumų, bet, pabaigę procesą ir supratę, kad viskas įmanoma – jaučiamės puikiai. Vaikai iššūkių kelyje pasiklysta, tėvams reikia nuolat būti šalia, parodyti, kaip svarbu tai, kas pradėta, pabaigti“, – atkreipė dėmesį J. Inkrataitė.
Specialistė pateikė pavyzdį: smegenys – tarsi indas, kuriame kelios skylutės – nusilpę kognityviniai įgūdžiai. Kiekvieną dieną žmonės susiduria su daugybe informacijos – tai tarsi pilamas vanduo į mūsų indą. Jei tam tikri įgūdžiai nusilpę, dalis vandens išteka pro skylutes ir informacijos tiesiog nelieka.
„Braingym“ trenerių tikslas, kad žmogų pasiekianti informacija išliktų, o vaikas ar suaugęs galėtų ja pasinaudoti ne tik dabar, bet ir ateityje – studijuodamas, dirbdamas, namuose, užsiimdamas papildoma veikla.
Bene svarbiausias patarimas, susidūrus su mokymosi, skaitymo, dėmesio sutelkimo problemomis, sprendimų ieškoti kuo anksčiau, nedelsti, tuomet padėti vaikui lengviau.
Svarbiausia – norėti sužinoti, kokia vaiko būsena ir tą žinią priimti. Bene blogausias sprendimas – nuspręsti, kad vaikas visus sunkumus išaugs, tačiau kone septynerius metus Lietuvoje su vaikais dirbantys specialistai mato kitokias istorijas – mokymosi sunkumai, priešingai nei tikimasi, dažniausiai neišaugami.
Jeigu naujaisiais metais esate pasiruošę priimti iššūkį sustiprinti savo ar savo vaiko intelektinį potencialą, susisiekite su intelekto lavinimo centro „Braingym“ ekspertais – specialistai padės realizuoti pažadus nuo pradžios iki galo.
