Žaislai atstoja augintinius
Vilnietėms seserims Olivijai ir Evelinai pliušiniai žaislai – patys įdomiausi, jiems neprilygsta nei lėlės, nei konstruktoriai, nei dėlionės. Minkštieji mergaičių draugai turi vardus, dalyvauja žaidimuose, yra guldomi miegoti.
„Net keliaujame su savo žaisliukais. Mano lagamine įsitaiso pliušinis kačiukas vardu Ella, o sesė pasiima išdykėlį koaliuką Mamučiuką. Mums minkšti žaislai labai patinka, nes yra mieli ir švelnūs, lyg būtų gyvi“, – pasakojo devynerių Olivija. Jos seseriai Evelinai – penkeri.
Kartu su mama apsilankiusios dalinimosi gerais daiktais stotelėje „DĖK’ui“, jos išsirinko po vieną minkštą žaisliuką, anksčiau turėjusį kitus namus.
Pasigenda giminaičių sąmoningumo
Kitos „DĖK’ui“ lankytojos Astos šeimoje – du sūnūs. Vyresnysis – paauglys, jo pliušiniais meškučiais nebepradžiuginsi, tačiau pustrečių metų mažylis tokia lauktuve iškart sudomintum. Visgi moteris į minkštų žaislų prikrautus krepšius nė nežvelgia – namuose jų netrūksta.
„Pliušiniai žaislai į namus atkeliauja pačiais įvairiausiais būdais ir ne tik per gimtadienius ar Kalėdas. Tai seneliai susitikę padovanoja, tai su pusbroliais ar pusseserėmis apsikeičia, tai koks prekybos tinklas paleidžia akciją ir, nori nenori, imi kolekcionuoti. Iš pradžių tokių kolekcijų namiškiams beprotiškai reikia, vėliau nėra, kur padėti“, – karčia patirtimi pasidalino Asta.
Apeliuoti į prekybininkų sąžinę moteris nemato prasmės, tačiau iš giminaičių supratingumo pasigenda. Viena jų, atvykusi aplankyti neseniai užgimusio sūnėno, padovanojo milžinišką pliušinę pelę, didumo sulig foteliu, nors žinojo, kad šeima gyvena dviejų kambarių bute.
„Vaikai vėliau pelę ir naudojo kaip sėdmaišį, bet renkant tokias dovanas reikėtų pagalvoti ne tik apie akimirkos džiaugsmą, bet ir tai, ar dovana netaps kliuviniu. Be to, tokie žaislai kaupia dulkes, juos sudėtinga valyti“, – kalbėjo moteris.
Tampa mikrobų kaupyklomis
Biomedicinos technologė Donata Žiurinskaitė prieš dvejus metus studijų tikslais tyrinėjo namų aplinkoje esančių vaikiškų žaislų mikrobinę taršą. Kauno Kolegijos, Medicinos technologijų ir dietetikos katedros mikrobiologijos laboratorijoje buvo tirti penkių šeimų vaikiški žaislai skirtingais paviršiais – plastmasiniai, minkšti-pliušiniai ir mediniai. Didžiausias mikrobinis užterštumas nustatytas ant žaislų minkštu-pliušiniu paviršiumi. Tai gali sukelti slogą, kosulį ir švokštimą, kartais netgi iššaukti astmos priepuolius.
Dėl šios priežasties ir nelengvo valymo bei džiovinimo minkšti žaislai nėra ypač laukiami labdarą renkančių organizacijų, nepageidaujami vaikų dienos centruose, ligoninėse, vaikų darželiuose.
„Grupėje pliušinių žaislų neturime, nes juos sudėtinga dezinfekuoti, nuvalyti. Tačiau nesame kategoriški. Jei kuris vaikas ypač jautrus, sunkiai užmiega be mylimo meškučio, leidžiame jį pasiimti iš spintelės pietų miegui, o savaitgalį paraginame parsinešti į namus ir išskalbti“, – pasakojo Vilniaus lopšelyje – darželyje „Viltenė“ dirbanti auklėtoja Irena Vežbickienė.
Kad žūtų dulkių erkutės, gydytojai alergologai rekomenduoja pliušinius žaislus skalbti aukštoje, didesnėje nei 60 laipsnių temperatūroje, o jei to nerekomenduoja gamintojai – parai įgrūsti į šaldiklį.
Skalbiant pasklinda mikroplastikas
Aplinkosauginiu požiūriu, mikroorganizmų naikinimui šaldant idėja yra patrauklesnė nei skalbimas, kai iš sintetinių pluoštų kaip poliesteris ar nailonas kaskart išsiskiria tūkstančiai mikroplastiko dalelių, kurių nepajėgia surinkti vandens valymo sistemos. Jungtinių Tautų duomenimis, vandenynuose gali būti 51 trilijonas mikroskopinių plastikų dalelių – 500 kartų daugiau nei yra žvaigždžių galaktikoje.
Didžiausi mikroplastiko šaltiniai yra automobilių padangos ir sintetiniai audiniai. Kalifornijos universiteto mokslininkai nustatė, jog sintetinės vilnos – fliso audinio švarkas kiekvieno skalbimo metu vidutiniškai paskleidžia apie 1,7 g mikrodalelių. Tyrimas taip pat parodė, kad kuo drabužis senesnis, tuo daugiau mikrodalelių nuo jo paskleidžiama į aplinką. Tas pats galioja ir puriems, gauruotiems žaislams – skalbiant jie mikroplastiko į vandenį paleidžia daug daugiau nei glotnaus audinio poliesterio palaidinė ar suknelė.
Ekologė Miglė Kastenė pataria minkštus žaislus skalbti tik tuomet, kai jie yra dėmėti ir neįmanoma išvalyti vien suteptos vietos. Taip pat svarbu, kad skalbiant žaislus bei kitus tekstilės gaminius skalbimo mašina būtų kuo pilnesnė, o gręžimo apsukų kiekis kuo mažesnis. Tuomet mikroplastiko išplaunama mažiau.
Prasminga rinktis naudotus žaislus
Pati Miglė minkštų žaislų stengiasi kitiems nedovanoti, nes dažniausiai tokios dovanos būna perteklinės ir nepakeičia vaiko jau turimo mylimiausio žaislo, tik užima vietą lentynoje.
„Vaikystėje minkštų žaislų turėjau labai daug, bet žaisdavau tik su vienu ar dviem. Tuo metu buvo populiaru dovanoti minkštus žaislus. Jų buvo galima ir laimėti įvairiais būdais, pavyzdžiui, perkant ledus. Vien tokių turėjau penkis!“ – pasakojo M. Kastenė.
Dirbdama ekologe Utenos regiono atliekų tvarkymo centre (URATC) ji mano kitą šios temos pusę: minkšti žaislai nėra perdirbami, nes yra sudaryti iš įvairių, sunkiai atskiriamų komponentų.
Tokie žaislai nėra paklausūs ir antrinėje rinkoje. Į URATC administruojamas stoteles „Dalinkimės“, kurių Utenos regione yra penkios, nebereikalingų žaislų atvežama gerokai daugiau nei pasiimama.
„Dėl to prieš perkant linkiu kiekvienam apgalvoti, kiek ilgai toks žaislas bus naudojamas. Jei po kelių dienų taps nebereikalingas, jį, tikėtina, bus sunku perleisti kažkam kitam.
Taip pat, prieš išmetant, reikėtų apsvarstyti visas galimybes tą žaislą panaudoti antrą kartą, suteikti jam naują prasmę.
Vis dar populiaru žaislus palikti šalia konteinerių tikintis, kad kažkas juos pasiims. Taip beveik nenutinka, atvirkščiai, dar visai gražus daiktas, veikiamas oro sąlygų, tampa nebenaudotinas“, – sakė ekologė.
Minkštų žaislų rūšiavimo atmintinė:
– Tekstiliniai žaislai yra rūšiuojami kaip kitos tokio tipo atliekos – turėtų būti išmetami į tekstilei skirtus konteinerius ar priduodami didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse.
– Jei žaislas turi elektronikos komponentų, juos reikėtų išimti ir išmesti į smulkiajai elektronikai skirtas talpas prekybos vietose. Jei sudėtinga išardyti, visą žaislą rūšiuokite kaip elektronikos atlieką.
– Nepalikite žaislų prie konteinerių – tai yra laikoma šiukšlinimu ir padrąsina kitus atliekomis apkrauti konteinerių aikšteles.
– Gerais, tvarkingais, tik nebereikalingais žaislais kviečiame dalintis gerų daiktų dalinimosi vietose. Vien Vilniaus apskrityje tokių vietų – stotelių „DĖK’ui“ – yra aštuoniolika ( www.stoteledekui.lt ), Utenos regione – penkios stotelės „Dalinkimės“, Klaipėdoje veikia mainų stotelė „IMK“.
