Dr. Daiva Šukytė pastebi: edukacinė animacija ne visada naudinga – tai neatstoja tėvų

2022 m. lapkričio 30 d. 16:25
Vilma Venckutonytė
Dr. Daiva Šukytė jau 17 metų veda socialinio–emocinio ugdymo programų integravimo mokymus Lietuvos mokyklose. Viešosios įstaigos „Lions Quest Lietuva“ vadovė ruošia mokytojus vesti pamokas, kurių metu mokytojai padeda vaikams atpažinti ir įveiklinti reikalingus socialinius ir emocinius įgūdžius. Kadangi šie įgūdžiai yra universalūs ir ugdomi ilgai, nuosekliai, – mokytojams prireikia įvairiausių ugdymo priemonių. Viena iš jų – edukacinė animacija, Lietuvoje ką tik išleista nauja animacinių filmukų serija pradinukams ir paaugliams.
Daugiau nuotraukų (3)
– Kodėl nusprendėte vaikų socialiniam ir emociniam ugdymui pasitelkti animacijos žanrą?
– Per 17 metų, kiek vedame socialinio ir emocinio ugdymo programas Lietuvos mokyklose, įvairios technologijos jau tapo būtina mokymo(si) sąlyga.
Animacija, interaktyvumas, kitos technologinės priemonės įgavo pagreitį – vaikams tai yra įdomu ir malonu. Be to, mokymosi priemonių įvairovė gerai stimuliuoja smegenų veiklą. Vaikus svarbu įtraukti: jei nori išmokti, neužtenka pasiklausyti paskaitos, reikia įdėti pastangų, daug kalbėjimo, reflektavimo, rašymo, žaidimų, piešimo – pasiūlome daug mokymo strategijų. Mokytojai pastebi, kad jiems paprasta vaikus suaktyvinti, kai pasiūlo filmuką.
Animacija duoda ne tik teigiamų dalykų, bet ir beprasmių.
Mokslininkai jau tyrinėjo, kad edukaciniame lauke animacija ne visada sukuria norimą rezultatą.
Amerikoje jau egzistuoja visa edukacinės animacijos pramonė. Filmukai – tarsi naujosios auklės, pakeičia bendravimą su tėvais, atstoja tėvų auklėjimą.
Kai buvo išleistas didžiulis kiekis mokomųjų diskų, kasečių, – mokslininkai pradėjo tyrinėti, kodėl mokomoji animacija neduoda norimo rezultato. Jie nustatė priežastį, kad realiai pačios edukacijos filmukuose yra mažai, kad istorijos apie nuolatinę gėrio ir blogio kovą rutuliojasi ilgai, o moralas būna per trumpas ir vaikams neužsifiksuoja norimi perduodi dalykai – kaip išlaiktyi draugystę, taikiai išspręsti konfliktą, valdyti emocijas ir panašiai.
Kadangi žinojome tokias mokslininkų išvadas, sukome galvą, kaip suderinti visus šiuos dalykus ir padėti mokytojams bei mokiniams socialinio ir emocinio ugdymo pamokose.
Taip gimė nauja 7 animacinių filmukų serija. Pirmą tokį filmukų srautą paleidome 2019 metais ir sulaukėme daug teigiamų atsiliepimų iš mokytojų. Anąkart orientavomės į pradinukus, o naująja filmukų seriją papildėme 2 filmukais pradinukams ir 5 – paaugliams. Kiekvienas filmukas dekonstruoja po vieną socialinį–emocinį įgūdį, analizuoja jį per konkrečias vaikų situacijas, pavyzdžiui – kaip pasakyti „ne“, kaip dėmesingai klausytis, kaip paleisti nerimą ir panašiai.
Visiems filmukams paruošėme ir papildomas gaires, kurios padės mokytojams naudoti filmukus socialinio–emocinio ugdymo pamokose.
– Apie naujuosius filmukus mokytojai diskutavo ir fokus grupėse. Ką rodo šis tyrimas?
Mokytojai tikrai džiaugiasi filmukais. Vis tik, vien filmuko pažiūrėjimas savaime galutinio rezultato neduos, nesuformuos naujo įgūdžio. Todėl svarbu, kad žiūrint filmuką greta būtų mokytojas, kuris po filmuko turėtų išplėtoti pokalbį su mokiniais, paskatintų pritaikyti įgūdį, reflektuoti apie tai, kaip gyvenime galima jį panaudoti realiose situacijose, pavyzdžiui, kaip mes dėmesingai klausomės ar išdrįstame pasakyti „ne“.
Socialiniai–emociniai įgūdžiai yra universalūs, todėl jų mokymo metodikų gali būti daug. Naujoji animacija paįvairins pamokas. Filmukas optimizuoja, sutrumpina pamokos panaudojimo laiką, filmuko pagrindu tinka kalbėtis, lieka daugiau laiko refleksijai, gyvam pokalbiui su mokiniams.
Tikimės, kad filmukai neatstos pamokos ir paties mokinių–mokytojo santykio, o bus kaip pagalbinė priemonė mokytojams ir tėvams kalbantis su vaikais apie įvarių socialinių–emocinių įgūdžių raišką realiame gyvenime.
– Kokių dar poreikių išsakė mokytojai fokus grupių metu?
– Kalbantis apie perspektyvas mokytojai pripažino, kad garso ir vaizdo priemonių – audio ir video įrašų su edukaciniu turiniu – poreikis yra didžiulis. Jie mielai naudotų ir daugiau priemonių, kuriomis paįvairintų mokymo procesą, pavyzdžiui, edukacinių kompiuterinių žaidimų, temos refleksijai skirtų kryžiažodžių, įvairių žaidimų, skirtų surūšiuoti kažkokias savybes ar poelgius, apie kuriuos mokomasi.
– Apie animacinių filmukų efektyvumą mokymosi procese kalbėjotės ir su mokiniais, surengėte jų apklausą?
– Mokinių apklausoje stebėjome, kiek, pažiūrėjus filmuką, gali kisti jų supratimas apie vieno ar kito socialinio–emocinio įgūdžio panaudojimą. Tyrimas atskleidė, kad net ir per trumpą laiką ir veiklą vyksta pozityvus pokytis. Nedidelis, bet pozityvus. Tikrai, negalėjome tikėtis ryškaus atsakymų skirtumo, nes įgūdžiams formuotis reikia daugiau laiko ir dėmesio, bet džiaugiamės, kad pavyko sukurti instrumentą, kuriuo galės pasinaudoti mokytojai.
Kas man patiko ir nudžiugino, kad vaikai išreiškė norą edukacinėje medžiagoje matyti tikras situacijas ir kaip jas įveikia tikri jaunuoliai. Nes mes turime daug pasakų, istorijų, kur problemas įveikia vaikai su gyvūnais, bet mažai pavyzdžių su pačių vaikų dalyvavimu – trumpų, tiksliai ir kokybiškai paruoštų filmukų mažai tenka rasti.
– Baigiate įgyvendinti šį Visuomenės sveikatos fondo remiamą projektą – pasidalinkite svarbiausiomis įžvalgomis?
– Kadangi džiaugiamės ilgametėmis partnerystėmis su mokyklų bendruomenėmis, turime galimybę išgirsti jų poreikius. O fondo finansavima padeda mums įgyvendinti mokyklų poreikių padiktuotas idėjas.
Iš šiame projekte, nusprendę pratęsti animuotų filmukų seriją ir kalbėdami su pedagogais, atidžiai klausėme ir diskutavome užduodami klausimus – kas iš to ir ką su tuo darysime toliau?
Stipriausia mokymosi forma, kai mokytojas gyvai kalbasi su vaikais ir vaikai patys diskutuoja, ieško istorijų iš savo patirčių, kai jie gali rašyti, į mokymosi procesą įjungia kūną.
Toks darbas reikalauja daug mokytojų energijos. Nes šiandien veiklos, kur reikia įdėti pastangų, – vaikams yra sunkios. Technologinė perkrova, plati informacijos pasiūla nebereikalauja iš vaikų įdėti daugiau pastangų, sukoncentruoti dėmesį, dėl to jiems sunkiau atsiminti ir viskas plaukia paviršiumi. Būtent dėl šios priežasties norime gerai apgalvoti ir paruošti kokybišką mokytojų naudojamų priemonių įvairovę. Tikimės, kad mums pavyko.
Kalbantis apie socialinį ir emocinį ugdymą, pedagogai atkreipia dėmesį, kad ruošdamiesi tapti pedagogais, tokių įgūdžių ugdymo nesimokė. Dažnas mūsų jų neperėmė ir iš tėvų, tad šiandien, norint padėti išsiugdyti šiuos įgūdžius vaikams, – svarbu pradėti nuo savęs.
Todėl ką tik „Lions Quest Lietuva“ ir studijos „Tylus kinas“ išleistuose animaciniuoe filmukuose pateikiame po vieną įgūdį ir jį algoritmiškai aprašome, atsižvelgdami į jau minėtas mokslininkų tyrimų išvadas. Tikiu, kad jie bus naudingi ir tėvams, ir mokytojams, ir vaikų saviugdai.
Animacija^Instantvaikų psichologija
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.