– Kaip tėvai turėtų prižiūrėti vaiko mitybą, norint palaikyti gerą dantų būklę?
– Kalbant apie dantų sveikatai palankią mitybą, svarbu, kad nebūtų dažnai ir daug valgoma angliavandenių ar cukraus turinčio maisto. Tėvai turėtų žinoti, kad cukraus yra įvairiuose produktuose – ne tik saldumynuose ir sultyse, bet ir duonoje, dribsniuose, padažuose, konservuotose daržovėse ar jogurte. Perkant produktus, svarbu išnagrinėti jų sudėtį ir žinoti, kad cukrus yra ir gliukozė, fruktozė, sirupas, melasa.
Taip pat dantų sveikatai grėsmę gali kelti krakmolo turintys maisto produktai, pavyzdžiui, įvairūs traškučiai ar krekeriai, kurie yra lipnūs, ilgai užsilaiko ant dantų paviršiaus, o skildami sukelia vandenilio potencialo (pH) kritimą dantų apnašose. Daugiausiai cukraus yra pyraguose, tortuose, sausainiuose, leduose, gaiviuosiuose gėrimuose, todėl tokį maistą reikėtų valgyti labai retai. Be to, jis neturėtų tapti pagrindiniu maistu, rekomenduojama saldumynus valgyti tik vieną dieną per savaitę.
Kūdikiams dantų ėduonies rizikos veiksnys – saldinti pieno mišiniai ar arbatėlės. Mažylį rekomenduojama pratinti troškulį malšinti vandeniu. Nors vaisiai įtraukti į sveikos mitybos racioną, spaudžiant sultis ir gaminant glotnučius, išsiskiria cukrus, sumažėja naudingų skaidulų, todėl šių produktų vartojimas irgi turi būti ribojamas.
Džiovintuose vaisiuose yra didelė cukraus koncentracija, vaisiai prilipę prie danties paviršiaus gali išlikti ilgą laiką, jų irgi nereikėtų dažnai vartoti. Svarbu ir tai, kad mažinant suvartojamų angliavandenių kiekį, mes mažiname ne tik dantų ėduonies, bet ir nutukimo, kuris siejamas su širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto išsivystymo, riziką.
– Kada vaikas gali pradėti pats daugiau dėmesio skirti dantų priežiūrai?
– Remiantis Lietuvos odontologų rūmų rekomendacijomis, vaikams iki 7–8 metų amžiaus dantis valyti turėtų tėvai. Tačiau tas laikas yra labai individualus – kai kuriose Skandinavijos šalyse, ypač jeigu burnos higiena yra nepakankama, tėvai skatinami prižiūrėti dantų valymą iki 9–10 metų.
Pratinti prie šios procedūros galima jau nuo mažens, netgi rekomenduojama turėti du dantų šepetėlius – vieną iš jų duoti vaikui, kad jis galėtų bandyti valytis dantis pats. Įpročiai formuojami ir visiems kartu valant dantis priešmokyklinėse ugdymo įstaigose ar burnos higienos pamokėlėse pradinėje mokykloje. Higieninį dantų siūlą naudoti savarankiškai siūloma nuo 12 metų amžiaus.
– Kaip tėvai taisyklingai turėtų prižiūrėti vaiko dantis?
– Dantis reikia pradėti prižiūrėti nuo pirmojo pieninio danties išdygimo. Iš pradžių valymui galima naudoti marlės gabalėlį, specialias servetėles su ksilitoliu, silikoninį ant piršto maunamą šepetėlį, vėliau valoma su dantų šepetėliu ir pasta. Dantis reikėtų valyti du kartus per dieną, vieną kartą vakare prieš miegą ir dar vieną kartą kitu dienos metu.
Rekomenduojama naudoti fluoridų turinčią pastą. Tinkamą dantų pastoje esančių fluoridų koncentraciją ir kiekį turėtų rekomenduoti gydytojas odontologas, įvertinęs vaiko amžių ir dantų ėduonies rizikos veiksnius. Kai dantys dygdami pradeda vienas su kitu liestis, reikėtų pradėti valyti tarpdančius. Mažiems vaikams patogiausia tai daryti su laikikliuose esančiais dantų siūlais.
Žandikauliui augant, kai tarpai tarp dantų didėja, galima naudoti ir tarpdančių šepetėlius. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti dantų kaitos metu, kai dygstantys dantys tarpusavyje nekontaktuoja, nevyksta savaiminis apsivalymas. Be to, nuolatiniams dantims pradėjus dygti už pieninių dantų, tėvai gali to nepastebėti ir neišvalyti.
Paauglystėje dažnai gydomos sąkandžio problemos, tokiu atveju svarbu naudoti specialias burnos higienos priemones: vieno danties šepetėlį, šepetėlį breketams, ortodontinį dantų siūlą. Išdygus nuolatiniams dantims, tarpdančiams valyti geriausiai tinka tarpdančių siūlai.
– Į ką svarbiausia atkreipti dėmesį, norint palaikyti gerą vaiko burnos higieną?
– Labai svarbu, kad išdygus dantims, bent iki pirmųjų vaiko metų įvyktų vizitas pas gydytoją odontologą. Jo metu specialistas įvertintų burnos ligų rizikos veiksnius, tėvų žinias apie burnos higieną, rekomenduotų tinkamas priemones, pamokytų, kaip prižiūrėti dantis, nuspręstų, kaip dažnai reikia lankytis.
Lankymasis pas burnos priežiūros specialistą turėtų būti reguliarus, nes situacija burnoje dėl įvairių veiksnių gali keistis, gydytojas gali objektyviai įvertinti burnos higienos būklę, patarti, ką reikėtų daryti kitaip. Taip pat svarbu, kad dantų valymas taptų tokia pačia rutina, kaip prausimasis, plaukų šukavimas tiek vaikui, tiek jį atliekantiems tėvams.
– Kokias klaidas dažniausiai tėvai daro vaikų dantų priežiūroje?
– Viena iš dažniausiai pasitaikančių klaidų – tėvai mažiems vaikams leidžia valytis dantis patiems ir mano, kad to užtenka. Daugelis tėvų nežino, kad pamatyti blogai nuvalytas vietas galima su specialių dažančiųjų tablečių ar dantų pastų pagalba.
Labai svarbu pasirinkti tinkamus šepetėlius, kad nebūtų per didelė galvutė, kieti šereliai, netraumuotų dantenų, pasaitėlių, vaikui neskaudėtų. Vaiko mitybai esant nesubalansuotai didėja tikimybė atsirasti dantų ėduonies pažeidimams.
Svarbu tai, kad vaikai paprastai fiksuoja, ką mato – jeigu tėvai patys nevalys dantų ar sėdės prie televizoriaus su saldumynais ir gazuotais gėrimais, sunku bus pasiekti, kad vaiko įpročiai būtų kitokie.
