Auga savivertė, sudėtingėja idėjos
„Mokėjimas įkalti vinį ir sujungti kelias konstrukcijas atidaro didžiulį spektrą galimybių“, – sako darželio Lampėdžių miško parke ugdytojas E. Lukošius, dažnai su vaikais kimbantis į jų sugalvotus projektus, kuriems prireikia nemažai naujų žinių ir rankų darbo.
Vienas įdomiausių projektų – medinis ekskavatorius darželio kieme. Nors gyvename pasaulyje, kuriame retokai prireikia įkalti vinį, paprasti darbai su įrankiais darželyje padeda vaikams geriau suprasti, kaip pasigaminti ar susitaisyti daiktus, pažinti konstravimo principus.
„Auga vaikų savivertė: aš galiu, moku, žinau, galiu pats ateiti pas auklėtoją su idėja, kurią jau daugmaž matau, kaip išpildyti – gali būti, kad dar šiek tiek trūksta, bet vaikas jau įsivaizduoja, jo fantazija veikia, ir jis žino, kad gali padaryti“, – teigiamą meistravimo poveikį pastebi ugdytojas.
Smagiausia, pasak E. Lukošiaus, žiūrėti, kaip vaikai patys sugalvoja idėją, sprendžia iššūkius, pažįsta dėsnius. Vieną dieną, statant „Ninjago“ pilį, prireikia pasigaminti užrašą ant jos vartų, kitą, projektuojant žaidimų namelį – išsibandyti, kaip sujungti vamzdžius, kad jais bėgtų vanduo, išsimatuoti, kiek vietos užims baldai, apskaičiuoti, kiek reikės vinių. Nebūtinai jiems užteks kantrybės sumanymą pabaigti iki galo, bet auganti patirtis leis vis savarankiškiau planuoti būsimas idėjas.
Kaip dirbti su įrankiais?
Ne tik rūpintis darželio infrastruktūra, bet ir kūrybiškai išnaudoti jo erdves mėgstantis ugdytojas pastebi, kad šiais laikais įgūdžiai pataisyti sulūžusią kėdę, pačiam susimeistrauti stalą ar net susipjaustyti duoną tirpsta. Vaikystėje buvo įprasta parsineštą iš parduotuvės duoną suraikyti peiliu, dabar toks veiksmas tampa egzotika. „Didžioji dalis vaikų nebežino, kaip elgtis su įrankiais. Kartais labai netikėtai prireikia tokių įgūdžių. Mėgstu sakyti, kad nenoriu iš vaikų padaryti stalių, bet noriu suteikti žinių, kad jie vėliau galėtų pasirūpinti savimi, gebėti spręsti problemas“, – savo idėja dalijasi darželio Kaune auklėtojas.
Verta leisti vaikams susipažinti su įvairiais įrankiais, padirbėti, tik reikia išmanyti jų savybes ir vaikų raidą. Pradėti nuo grėblių, kastuvų ir panašių sodo įrankių, leisti pajausti jų skirtumą nuo plastikinių smėlio kastuvėlių ir grėbliukų.
Darbas su įrankiais reikalauja kelių aiškių algoritmų. Svarbiausia – nepalikti vaikų be priežiūros. Taip pat atsirinkti įrankius. E. Lukošiaus ugdomi vaikai dažnai dirba akumuliatoriniais grąžtais, naudoja rankinius sodo pjūklus, kuriuos galima patogiai suimti abiem rankomis. Kartais visi eina į karklų žygį ir sodo žirklėmis prisikarpo glėbius šių gamtos gėrybių, paskui pina tvoreles ar daro kitus projektus.
Vienas dažniausiai naudojamų įrankių – peilis, kuriuo vaikai mokosi drožinėti. „Peilis turi atlikti peilio funkciją, nes įsivaizdavimas, kad saugiau dirbti plastikiniu ar imitaciniu peiliu, vaikui suteikia apgaulingą saugumą, – įspėja E. Lukošius. – Aštrus peilis, mano manymu, saugesnis: jis pjauna geriau, mažiau jėgos reikia naudoti“.
Svarbu, kad peilis, nors ir aštrus, nebūtų smailus. Darželio vaikai naudoja bukus peilius, kurie puikiai tinka drožinėjimui. Kiekvienas labai nori turėti asmeninį įrankį, taip atsirado susitarimas: galima į darželį atsinešti savo peiliuką, bet jį teks laikyti dėžutėje, o pasiimti ir dirbti – tik su auklėtojo priežiūra.
Patys susikuria edukacines erdves: nuo stalo iki tramplino
Įrankių naudojimas yra vienas iš įdomiausių mokymosi procesų, kurį patirti vaikai užsidega stebėdami, kaip jais dirba suaugę. Kuo anksčiau susipažįsta su įrankiais, tuo geriau perpranta jų veikimą. „Susižeidimų rizika mažėja, kai geriau pažįsti aplinkinius daiktus, daugiau situacijų patiri. Reikia nors kartą įsipjauti peiliu, nes jei uždrausim, apkabinsim minkštimais, neaišku, kada sustoti. Kuo geriau vaikai išmoksta naudotis įrankiais, tuo labiau skiriasi elgesys su jais, jie žino, kokie iššūkiai laukia, būna atsargesni, prašo ir draugų atsargiau elgtis“, – per praktiką įgyjamą pažinimą apibūdina E. Lukošius.
Jis mato, kad dirbdami įrankiais, vaikai pažįsta medžiagas: kodėl pjūklas pjauna medį, nors jis daug didesnis ir sunkesnis? Per norą pažinti gimsta užsidegimas tyrinėti, kurti. „Bemeistraudami pasidarome edukacines erdves darželio kieme: reikia tramplino pašokinėti, stalo – patys bandom susikurti. Būna, naujiems darbuotojams atrodo, kad būtinai reikia produkto, tada sakau: mes nesame cechas, su vaikais mokomės, kaip gali atsirasti tas ar kitas daiktas. Jis turi nešti daugiausia edukacinę naudą“, – vieną iš meistravimo pliusų pabrėžia auklėtojas.
Šalutinis pasaulio pažinimo per meistravimą poveikis – besikeičiantis vaikų požiūris į daiktus. Jie pabando praktiškai pritaikyti tvarias idėjas, labiau saugo savo pačių galvomis ir rankomis sukurtus daiktus.
