„Iki šiol nėra galutinai aišku, kodėl kai kurie vaikai suserga astma. Manoma, kad tam įtakos gali turėti genetinis polinkis, tačiau net jam ir esant, augant tinkamoje aplinkoje, liga gali nepasireikšti, todėl veiksniai lemiantys astmos išsivystymą gali būti tiek genetiniai, tiek nulemti aplinkos poveikio“, – sako I. Stukienė.
Kaip atpažinti?
Astmos požymius sukeliantys dirgikliai yra labai įvairūs. Alergiškiems vaikams tai dažniausiai įkvepiamieji alergenai – namų dulkių erkučių dalelės, žiedadulkės, gyvūnų plaukai. Tiek alergiškiems, tiek nealergiškiems vaikams paūmėjimą gali provokuoti stresinės situacijos, virusinės infekcijos, fizinis krūvis.
„Vaikų bronchų astma arba tiesiog astma – tai lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga, pasireiškianti švokštimo, pasunkėjusio kvėpavimo ar kosulio priepuoliais. Dėl uždegimo padidėja bronchų jautrumas įvairiems dirgikliams ir atsiranda išplitusi įvairaus laipsnio, dažniausiai grįžtamoji kvėpavimo takų obstrukcija (pralaidumo sumažėjimas). Astma sukelia pasikartojančius kosulio priepuolius, sunkumo jausmą krūtinėje, pasunkėjusį kvėpavimą, švokštimą arba gargaliavimą, ypač naktimis ar po fizinio krūvio“, – sako medikė.
Kodėl ši liga dažnėja?
Medikė teigia, kad nėra žinoma kodėl vis daugiau vaikų suserga astma, tačiau išskiriamos kelios galimos priežastys. Viena jų – aplinkos oro tarša. Vaikai susiduria su vis daugiau alergenų – dulkėmis, oro tarša, dūmais.
„Kelių eismo tarša yra net 15 proc. visų vaikų astmos atvejų priežastis. Sparti urbanizacija ir industrializacija visame pasaulyje padidino oro taršą, taigi ir taršos poveikį gyventojams. Svarbu tai, kad vaikai įkvepia didesnį oro kiekį, skaičiuojant vienam kilogramui kūno svorio nei suaugusieji, todėl astmos susirgimo rizika jiems yra didesnė“, – sako medikė.
Ne mažiau svarbi ir oro tarša patalpose. Beveik pusė pasaulio gyventojų degina biokurą maisto ruošimui ir namų šildymui. Degimo proceso metu susidaro teršalai, tokie kaip anglies monoksidas, azoto oksidas, sieros dioksidas, kurie yra kvėpavimo takų ligų, pavyzdžiui, astmos, obstrukcinės plaučių ligos, vėžio rizikos veiksniai. Gydytoja įspėja, kad šių teršalų koncentracija yra itin pavojinga, nes dauguma vaikų didžiąją savo laiko dalį praleidžia uždarose patalpose.
Įvairūs moksliniai tyrimai parodė, jog tabako dūmai, pasyvus rūkymas, taip pat yra viena iš pagrindinių astmos priežasčių. Tabako dūmai gali ypač pabloginti astma sergančio vaiko būklę, sukelti pasikartojančius astmos priepuolius.
„Svarbu paminėti, kad astmos rizikos veiksniu yra ne tik pasyvus rūkymas (rūkymas vaiko aplinkoje), tačiau ir tabako dūmų likučiai vaiko aplinkoje. Kai cigaretė rūkoma, dūmuose esančios cheminės medžiagos prilimpa prie paviršių ir dulkių. Likučiuose esančios cheminės medžiagos reaguoja į kitus oro teršalus, pvz., ozoną, sudarydamos kenksmingas daleles, kurias galite lengvai įkvėpti“, – sako I. Stukienė.
Nemažiau aktualūs astmą iššaukti galintys veiksniai – drėgmė ir pelėsis. Nors tik keletas pelėsio rūšių sukelia alerginę reakciją, epidemiologiniai tyrimai parodė, kad yra ryšys tarp patalpų drėgmės ir pelėsio su padidėjusiu astmos dažnumu ir paplitimu.
Visgi svarbu nepamiršti, jog astmos susirgimui įtakos gali turėti ne tik supanti aplinka. Gydytoja I. Stukienė papildo, jog įtaką tam daro ir šeimos istorija, t.y. jei astma serga kiti šeimos nariai, genetinis polinkis didina riziką ja susirgti ir vaikui.
Rizikinga ir kūdikiams
Kūdikio žindymas leidžia kūdikiui suformuoti tinkamą imuninės sistemos atsaką į būsimus aplinkos dirgiklius ateityje.
„Žindymas turi daug žinomų trumpalaikių ir ilgalaikių naudų motinos ir vaiko sveikatai, įskaitant apsaugą nuo infekcijų, geresnį nervų sistemos vystymąsi kūdikystėje, mažesnę nutukimo riziką, sumažintą 2 tipo diabeto bei krūties vėžio riziką žindančioms motinoms. Vienas iš naudingų žindymo veiksnių yra ir sumažinta astmos susirgimo rizika vaikui“, – sako „Antėja“ medikė.
Ankstyvos alergijos, taip pat sunkios infekcijos yra svarbūs rizikos veiksniai, sukeliantys progresiją iki astmos. Dėl šios priežasties kūdikiams ir ikimokyklinio amžiaus vaikams, kuriems nuolat pasikartoja viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, kyla rizika susirgti šia liga.
„Vaiko astmos riziką žymiai padidina ir mažas vaiko gimimo svoris, tačiau galimi šios asociacijos mechanizmai dar nėra gerai ištyrinėti“, – priduria I. Stukienė.
Astmą dažniausiai itin sunku diagnozuoti kūdikiams. Vyresniems vaikams liga dažnai gali būti diagnozuojama remiantis vaiko ligos istorija, simptomais, apžiūra bei tyrimais.
„Vienas iš patikimiausių astmos diagnozavimo būdų – spirometrija. Šio tyrimo metu matuojama, kokį oro tūrį vaikas gali iškvėpti. Vaikui gali būti atliekami plaučių funkcijos tyrimai ramybės būsenoje, po mankštos ir pavartojus vaistų nuo astmos“, – nurodo šeimos gydytoja.
