Kuo daugiau garsų kūdikystėje, tuo lengviau ateityje
Klausos sutrikimų priežastys gali būti įvairios, todėl rūpintis vaikų klausos apsauga tėvai turėtų nuo pat gimimo. Kuo daugiau garsų vaikas girdės nuo gimimo, tuo lengviau jam bus ateityje, nes garsai bus suvokiami, suprantami teisingai ir vaikas mokės juos pats išreikšti.
Reikėtų sekti vaiko amžių ir raidos vystymąsi pagal jį. Jeigu kūdikis pilnai negirdi, jis negalės teisingai suprasti tam tikro žodžio, dėl ko bus iškreiptas tam tikro žodžio suvokimas. Specialistė B. Baliukevič pabrėžia skardžiuosius ir dusliuosius priebalsius, kaip pavyzdžiui, „s“, „š“, „zׅ“, „ž“ ir kt., kurių lietuvių kalboje itin daug. Pilnai negirdimos priebalsės, anot medikės, lems, jog ateityje vaikas tars jas neteisingai.
Tėvai labiausiai susirūpina, kai vaikas neklauso ir nuolatos žiūri į lūpas, kai su juo kalbamasi triukšmingoje aplinkoje. Tai reiškia, kad vaikas neišgirsta viso kalbos teksto, nes jį slopina už kalbą garsesnis triukšmas. Dažniausiai susijaudinama dėl atžalos klausos dviem jo gyvenimo etapais: kai maždaug keturių mėnesių amžiaus naujagimis nereaguoja į garsus ir neatsuka galvos į garso šaltinį arba kai 2 metų vaikas nepradeda kalbėti.
Atsiskleidžia vaikui atsitraukus nuo tėvų
Net ir lengvas klausos sutrikimas geriausiai atsiskleidžia pradėjus lankyti darželį ir atsitraukus nuo nuolatinio ir individualaus kontakto su tėvais. Kiekvieną dieną tarp keliasdešimt kitų vaikų būnantis, klausos sutrikimą turintis mažametis pamažu pradeda kopijuoti kitus grupėje esančius vaikus. Natūralu, kad auklėtojai negali kiekvienam iš grupėje esančių vaikų skirti vienodai dėmesio, todėl tai pastebėti gali būti sunku. Sutrikimo buvimą vaikas gali pajusti pats, kai sėdėdamas toliau nuo pedagogo per užsiėmimus, ar kalbėdamas su draugais, negali iki galo suprasti, kas kalbama.
Mokykliniame amžiuje nešiojant klausos gerinimo prietaisus vaikams paprastai problemų dėl to nekyla. Jeigu klausa labai silpna, specialistė pataria pasitelkti specialią įrangą, kurią naudojančių auklėtojų balsas eina tiesiai į klausos aparatus, vaikas tuomet ryškiau girdi ir ne taip pasimeta grupėje. Lengvo klausos sutrikimo atveju, klausos aparatai sustiprina kalbančiojo balsą ir smegenys išmoksta atskirti, ką asmuo nori girdėti, tačiau, kai aparatai nėra naudojami, gali kilti problemų. Ne visus garsus girdintis vaikas darosi irzlus, vengia kontakto su aplinkiniais žmonėmis, yra linkęs į vienatvę ir depresiją.
Pagalba geriau girdėti
„Kiekvienas vaikas skirtingai reaguoja į neprigirdėjimą. Vieni užsidaro, vengia grupinių užsiėmimų, nes nesuprantant kas vyksta, darosi sunku dalyvauti užsiėmimuose. Kiti, norėdami į save atkreipti dėmesį ir nemokėdami kitaip to pasakyti, pradeda kandžiotis ir muštis. Reguliarius nesusikaupimas ir neteisingas užduočių atlikimas yra vieni iš dažniausiai pedagogų atpažįstamų klausos sutrikimų požymių“, – kaip atskirti klausos sutrikimų turinčius vaikus pasakoja klausos protezavimo specialistė.
Specialistė, dalindamasi patirtimi, sako, kad šiais laikais kas antras žmogus nešioja kažką įsikišęs į ausis: ar tai būtų bevieliai ausinukai, ar klausos aparatas. Tai nebėra tokia didžiulė problema ar patyčių priežastis kaip prieš 10–15 metų, kai klausos aparatai buvo dideli, iš tolo matomi ir iššaukdavo keistas aplinkinių reakcijas. Šiais laikais prietaisai yra vos pastebimi, tačiau nepaisant to, svarbiausia leisti vaikui gilintis į esamą situaciją. Vaikas turėtų dalyvauti procese, jam turėtų būti leidžiama priimti sprendimus ir skatinamas suvokimas, kad tai nėra problema. Vienam žmogui akiniai yra pagalba ryškiau matyti, kitam – klausos aparatas padeda geriau girdėti. Visa tai yra pagalba, kad ateityje būtų galima pasiekti užsibrėžtų tikslų.
