Kitokia galvos padėtis kompensuoja žvairumą
Galvos pasukimas į šoną, tarsi ieškant matymui patogesnio kampo, dalinis ar visiškas vienos akies užmerkimas gali būti ir žvairumo požymis.
Žvairuojant akis nukrypsta nuo regos ašies, nuo abiem akim bendro fiksacijos taško, todėl sutrinka abipusis matymas. Žvairuojančia akimi vaikas gali pradėti blogiau matyti, gali lietis, dvejintis vaizdas, sunkiau nustatomas atstumas iki objektų, todėl vaikas patiria diskomfortą, jam sunkiau orientuotis aplinkoje.
„Norėdami pasilengvinti gyvenimą ir matyti bei jaustis geriau, vaikai imasi visiškai intuityvių būdų – pasuka galvą į šoną tiek, kad žvairuojanti akis ne akies raumenų dėka, kurie neatlieka savo darbo tinkamai, o dėl pakeistos galvos padėties atsidurtų abipusiam matymui reikalingoje padėtyje. Tai yra vaikas galvos pasukimu, akies pastatymu į tam tikrą padėtį išgauna geresniam ir patogesniam matymui reikalingą kampą. Tad netaisyklinga galvos padėtis, nuolatinis ar dažnas vaiko noras laikyti galvą ta pačia nelabai įprasta padėtimi yra galimas požymis, jog atsiradęs žvairumas“, – pasakojo akių klinikos „Žiūra“ gydytoja G. Laurinavičiūtė.
Reikėtų sunerimti, jei akis ima trukdyti
Kitas galimas akių ligų požymis – vaikas gali iš dalies merkti arba visiškai užmerkti blogesnę akį, kad ji netrukdytų jam žiūrėti.
„Iš šalies gali atrodyti, kad vaikas žaidžia, išdykauja, tačiau noras tarsi išjungti vieną akį reiškia, kad ji trukdo ir kad kažkas su ja yra negerai. Užmerkdamas ar bent primerkdamas akį, kad į vyzdžio plotą nekristų spinduliai ir akis nebedirbtų visu šimtu procentų, vaikas pasirūpina, kad žvairuojanti ar blogiau matanti akis jam netrukdytų, – aiškino gydytoja oftalmologė. – Visgi regėjimas ypač susijęs su smegenų veikla ir jei smegenys ima gauti signalus, jog viena akis – nereikalinga, kad gyvenime ji – nedalyvauja, smegenys taip pat tarsi atpranta ja matyti – priimti, apdoroti tos akies siunčiamus vaizdus ir vystosi ambliopija, taip vadinamoji tingi akis. Ši būklė gali būti sėkmingai koreguojama, bet tik iki tam tikro amžiaus, pavyzdžiui, iki vaikas ima lankyti mokyklą. Vėliau atkurti normalią akies funkciją tampa sunkiau, o dar po kurio laiko ši būklė tampa permanentine – regėjimas nebegali būti atstatytas visu šimtu procentų, akiniais korekcija iki šimtaprocentinio matymo taip pat tampa nebeįmanoma. Ir jau galima suabejoti, ar užaugęs vaikas, gerai matantis tik viena akimi, galės įgyti teises vairuoti transporto priemones“.
Gydoma akiniais, akies dengimu ar chirurginiu būdu
Jei akių nuokrypis nedidelis ar žvairuojama ne nuolat, pastebėti pačių akių pokytį gali būti pakankamai sunku. O štai į tokius antrinius požymius kaip pasikeitusi galvos padėtis ar akies merkimas tėvai labiau atkreipia dėmesį, nors sykiu tai reiškia, jog vaikas jau kurį laiką mato blogiau, mat jau yra savaip prie to prisitaikęs – atradęs tokią galvos, akies padėtį, kurioje ją laikydamas mato geriau ir taip kompensuoja akį judinančių raumenų disfunkciją.
Nors šios būklės nepriskiriamos prie ūmių būklių, kreiptis į gydytoją oftalmologą patartina pernelyg neatidėliojant būtent dėl besivystančios ambliopijos.
„Dažniausiai pradedama gydyti refrakcijos ydas koreguojančiais ir akį anatomiškai teisingoje vietoje padedančiais palaikyti akiniais. Taip pat gydymas akiniais gali būti derinamas su akies dengimu – dažniausiai dengiama gerai matanti akis, kad tingioji būtų priversta dirbti, „išmoktų“ vėl gerai matyti. Daugeliu atvejų žvairumą pavyksta koreguoti akiniais – toks žvairumas vadinamas refrakciniu. Visgi jei šių priemonių nepakanka, taikomas chirurginis gydymas – koreguojami akį judinantys raumenys“, – apie žvairumo gydymą pasakojo G. Laurinavičiūtė.
Abi primerktos akys išduoda trumparegystę
Jei pastebima, jog vaikas žiūrėdamas prisimerkia abiem akim, galima įtarti trumparegystę.
„Ir vėlgi, vyksta tam tikras akies darbo, kurio ji neatlieka pati, kompensavimas: geram matymui reikiamas fokusas išgaunamas fiziškai akį suspaudžiant, kai pasitelkiami nebe akies, o aplinkiniai raumenys, akių vokai. Suspaudus audinius keičiasi ragenos išgaubtumas, o sykiu – ir spindulių susikirtimo vieta akies viduje“, – aiškino G. Laurinavičiūtė.
Visgi ji atkreipė dėmesį, jog kadangi panašiai, norėdami sufokusuoti žvilgsnį, elgiasi ir suaugusieji, tai ir vaikų merkimasis kaip regėjimo ydos požymis pastebimas dažniau. Skirtingai nei minėtais atvejais, kai vaikas bando primerkti, užmerkti ir taip tarsi slopinti vieną akį, vystantis trumparegystei vienodai primerkiamos abi akys.
„Dar vienas išorinis požymis, į kurį verta atkreipti dėmesį, yra dažnas mirksėjimas. Dažnai tai būna neurologinių priežasčių, nevisavertės mitybos ar bendro organizmo išsibalansavimo, streso nulemtas tikas, tačiau norėdami atmesti akių ligų tikimybę, šeimos ar kitos specializacijos gydytojai siunčia vaiką pasirodyti oftalmologui“, – sakė G. Laurinavičiūtė.
Visgi dažnas mirksėjimas ar noras smarkiau užspausti akis kai kuriais atvejais iš tikrųjų gali būti susijęs su tam tikromis akių būklėmis, pavyzdžiui, nekoreguota refrakcijos yda (trumparegyste, toliaregyste ar astigmatizmu) ir jos sukeltu akių nuovargiu.
„Dažnas mirksėjimas gali būti akių sausumo požymis, kurio taip pat nevalia ignoruoti, akims reikia ir įmanoma padėti. Esu susidūrusi ir su akių uždegimo atvejais, kai jau buvo pažeista ir ragena, nors vaikas buvo atvestas būtent dėl akių vokų tiko“, – pasakojo akių specialistė.
Gydytoja pastebi, jog vasarą, o ypač – antroje jos pusėje ir pabaigoje, taip pat rudens pradžioje klinikoje mažųjų pacientų labai padaugėja, mat vaikai ir tėvai ruošiasi mokslo metams. „Vaikai atvedami tiek refrakcijos ydų korekcijai, tiek ir profilaktiniam patikrinimui, – sakė gydytoja oftalmologė. – Laimei, dauguma akių būklių, jas laiku pastebėjus, yra sėkmingai koreguojamos“.
