Portale insider.com moteris rašo, kad kad kai sūnui buvo pusantrų metų, reta epilepsijos forma, kuri jam buvo diagnozuota iškart po pirmojo gimtadienio, tapo nekontroliuojama. Konvulsijas mažinantys vaistai nebepadėjo ir kai kuriomis dienomis sūnų ištikdavo iki 80 priepuolių.
Gydytojas jai pranešė, kad nesuvaldžius šių priepuolių, gresia sūnui turėti protinę negalią ir visą gyvenimą trunkančias nekontroliuojamas konvulsijas.
„Tuomet jau beviltiškai griebiausi to, apie ką buvau tik skaičiuosi: ketogeninė dieta gali padėti kontroliuoti vaikų traukulius. Tyrimai parodė, kad maždaug pusei epilepsija sergančių vaikų, besilaikančių keto dietos, priepuoliai sumažėja 50 proc, o 10–20 proc. vaikų – 90 proc. ar daugiau. Be epilepsijos priepuolių gydymo, gydytojai nerekomenduoja keto dietos vaikams ir paaugliams“, – pasakoja mama.
Pasitarusi su dietologe, kuri vadovavo Mičigano universiteto Mott vaikų ligoninės ketogeninės dietos komandai Judy Tomer mama nusprendė pradėti. Gydytoja iškart įspėjo, kad dietos vaikui nebus lengva laikytis – jos besilaikant vaikai turi patekti į ir išlaikyti aukštą ketozės laipsnį – būseną, dėl kurios organizmas gamina ketonus, kurie, kaip manoma, yra atsakingi už traukulių kontrolę.
Kad išlaikytų ketozę, berniukas laikėsi dietos, kurioje buvo 80 proc. riebalų, t.y. didžiąją dalį kalorijų turėjo gauti su aliejumi, plakama grietinėle, sviestu ar majonezu.
Dietologė rekomendavo vaikui sumaitinti 800 kalorijų turinčio maisto per dieną ir tik labai maža dalis jų gali būti angliavandeniai.
„Su vyru sutarėme, kad turime tai išbandyti. Pradėjome tai daryti ligoninėje, kur jis buvo palaipsniui supažindinamas su dideliu riebalų kiekiu, kurio reikia dietai, ir atidžiai stebimas jo cukraus kiekis kraujyje“, – prisimena Susan.
Mama namuose įsigijo skaitmenines maisto svarstykles, matavimo indų ir šaukštų rinkinius, atsikratė namuose buvusių saldumynų, sausainių ir kitų užkandžių bei bananų.
„Dieta buvo varginanti. Po trijų dienų ligoninėje grįžome į namus. Įprastą rytą ant savo aukštos kėdės padėklo išdėliojau tris mėlynes, kurias jis karštligiškai vieną po kitos gniaužė ir nuvertė padėklą. Pasveriau virtos šoninės juostelę ir padaviau jam, tada įrašiau į savo užrašų knygelę. Norėdamas kompensuoti riebalų kiekį, į medicininį šaukštą įpyliau alyvuogių aliejaus ir „Kool-Aid“ (tirpus gėrimo mišinys) be cukraus ir sumaišiau, kad užsimaskuotų aliejaus skonis. Galvą teko atlenkti ir taip priverčiau sūnų viską nuryti“, – atsidūsta mama.
Nors tai buvo nepakeliama, berniukas keto dietos laikėsi daugiau nei metus. Veikė, bent iš dalies. Jis vis dar turėjo kasdienių priepuolių, bet jų buvo 5–10, o ne 80.
„Kai jo neurologas pasiūlė, kad laikas išbandyti kitą, agresyvesnę terapiją, kad išvengtume traukulių ir pašalinių poveikių, mes sutikome ir keto dieta baigėsi. Važiuodami namo iš to susitikimo, pirmą kartą sustojome prie greito maisto užkandinės, o mano sūnaus veidas susiraukšlėjo iš pasitenkinimo, kai jis vienu metu į burną dėjo dvi ar tris bulvytes, akivaizdžiai patenkintas traškiu, sūriu angliavandenių turinčiu užkandžiu“, – šypsosi S.Hall.
Parengta pagal „Insider“ inf.
