Kas kaltas – genai ar gyvenimo būdas?
„Trumparegystės atsiradimo ir progresavimo priežastys nėra tiksliai nustatytos. Manoma, kad tai paveldima regėjimo yda. Jei šeimoje yra trumparegių, reikėtų atidžiau stebėti vaikų akis, nes didelė tikimybė, kad trumparegystė bus perduota genetiškai. Ilgalaikis intensyvus darbas žiūrint į arti esančius objektus taip pat yra vienas rizikos veiksnių, kuris skatina trumparegystės progresavimą. Trumparegystė labiau būdinga tiems, kurie daug laiko praleidžia prie knygų ar kompiuterių“, – teigia dr. D. Krivaitienė.
Anot gydytojos, nerimą kelia tai, kad trumparegystė pasireiškia jaunesniame amžiuje, o dioptrijos – stiprėja. Vakarų Europos šalyse trumparegystė diagnozuojama 25–40 proc. gyventojų, o Rytų Azijos šalyse – net 70–80 proc. populiacijos.
„Iš patirties galiu pasakyti, kad trumparegių vaikų sparčiai daugėja, o jų amžius – jaunėja“, – sako dr. D. Krivaitienė.
Trumparegystė veda į aklumą
Didelio laipsnio trumparegystė yra viena dažniausių aklumo ir silpnaregystės priežasčių. Jei trumparegystė prasideda jauname amžiuje ir yra didelio laipsnio (reikia stiprių dioptrijų), paprastai ji progresuoja greičiau. Ypač svarbu, kad ši regos yda būtų kuo anksčiau identifikuota ir tinkamai stebima – stabdomas trumparegystės progresavimas.
Trumparegiai toli esančius objektus mato neryškiai, todėl į tolį žiūri prisimerkę. Kartais pacientai skundžiasi, kad vaizdas išsilieja, akyse mirga, skauda judinant akies obuolius ar tiesiog galvą.
„Jeigu vaikas pradėjo žiūrėti prisimerkęs, skundžiasi skaudančiomis akimis, dažnas jas trinia – tai signalas, kad reikia nedelsti ir pasikonsultuoti su oftalmologu“, – pataria gydytoja.
Ar išmanieji prietaisai gadina akis?
Pasak specialistės, išpopuliarėjus išmaniosioms informacinėms technologijoms, trumparegių padaugėjo. Tačiau vienareikšmio mokslininkų verdikto dėl žiūrėjimo iš arti į ekraną sąsajos su trumparegyste nėra. Yra nuomonių, kad svarbu ne kaip ilgai žiūrima į ekraną, bet žiūrėjimo intensyvumas. Svarbiausia taisyklė norint turėti sveikas akis ir mėgautis šiuolaikiniais technikos privalumais yra saikas ir tinkamas režimas.
Jeigu dirbate kompiuteriu, reikėtų reguliuoti darbo laiko trukmę ir intensyvumą, kas 40–45 min. daryti 15 min. pertraukas. Svarbu, kad pertraukų metu nepultumėte prie mobiliojo telefono ar žurnalo, akys turi pailsėti nuo žiūrėjimo į arti esančius objektus, todėl naudingiausia būtų stebėti pro langą toli esančius objektus, atpalaiduoti akis. Vargu ar pavyks iš vaikų ar paauglių atimti telefonus, planšetes ir kitus įrenginius ilgam laikui. Todėl svarbiausia, kad iš arti į ekraną jie žiūrėtų ne ilgiau kaip 2 valandas per dieną, darytų pertraukas.
„Norint turėti sveikas akis ir kūną, mažiausiai 3 valandas per dieną reikėtų praleisti lauke, geriausia žaidžiant judrius žaidimus. Man labai patinka orientavimosi sportas – tai ir laiko leidimas lauke, orientacijos lavinimas, fizinis krūvis, ir gamtos pažinimas. Atviroje erdvėje akys automatiškai atsipalaiduoja po žiūrėjimo iš arti ir pailsi“, – dalinasi oftalmologė dr. D. Krivaitienė.
