Vaikai netenka skysčių daug greičiau nei suaugusieji, o ypač daug lakstydami, ir dar karštą dieną.
„Turbūt kiekviena mama yra pastebėjusi, kad vaikai kartais taip užsižaidžia ar įsitraukia į įvairią veiklą, kad pamiršta ne tik gerti, bet ir valgyti“, – sakė bendrovės „Birštono mineraliniai vandenys“ vadovė Aistė Pranckuvienė, pati auginanti 3 vaikus – 7-erių ir 4-erių sūnus, 1 metų dukterį.
Kai vaiko organizmui trūksta skysčių, jis gali jaustis pavargęs, praradęs koncentraciją, gali netgi vemti, o ištikus šilumos smūgiui – sukarščiuoti. Dar vienas lengvai pastebimas požymis – paraudę žandai. Apie dehidrataciją išduoda šlapimo spalva: jeigu jis tamsesnis, vaikui tikrai trūksta vandens.
Vyresnius vaikus gali kamuoti galvos skausmai, tačiau ryškiausias požymis – sausos lūpos ir išdžiūvusi burna.
„Paauglius dehidratacija užklumpa dar dažniau nei mažus vaikus ar suaugusiuosius. Mažus vaikus mamos dar stebi ir primena, kad reikia atsigerti, o paskui paauglius jau nebevaikšto su buteliuku. Paaugliai dažnai daug sportuoja, užsiima įvairia judria veikla. Kad jiems trūksta skysčių, pirmiausia praneša suskirdusios, sausos lūpos“, – dėmesį atkreipė A.Pranckuvienė.
Vasarai tik įsibėgėjant tai itin aktualu – karštą dieną būnant lauke ir negaunant pakankamai skysčių tiek mažesnius, tiek didesnius vaikus gali ištikti karščio smūgis.
Ir nors vaikai gana neblogai ištveria karštį, svarbu, kad jie gautų gerti pakankamai vandens.
Mokslininkai nerekomenduoja vaikams duoti atsigaivinti tokiais gėrimais kaip sultys, limonadai, saldinti pieno gėrimai. Ir ne tik dėl cukraus.
„Piene yra daug vandens, jis neblogai atkuria skysčių pusiausvyrą, bet saldinti įvairaus skonio pieno gėrimai prilygsta limonadui ar kitiems saldintiems vaisvandeniams. Kodėl reikėtų jų vengti? Kai vaikas jų atsigeria, jam praeina noras gerti, o iš tikrųjų jo organizmas ir toliau dehidratuoja“, – atskleidė A.Pranckuvienė, remdamasi ne vienu moksliniu tyrimu, kuris įrodė, kad dehidratacija vyksta ne tuomet, kai organizmui trūksta skysčių, o tuomet, kai jam trūksta mineralų.
Saldintų gėrimų pagrindas yra distiliuotas vanduo – tai reiškia, kad iš jo pašalinti mineralai. Jeigu vaikas gauna nepakankamai natūralaus vandens, kuriame yra mineralų, išgėrus limonado, kurio pagrindas – distiliuotas vanduo, organizmas pradeda naudoti mineralus iš kaulų, raumenų ir kitų organų.
„Įrodyta, kad ilgalaikis tokių gėrimų vartojimas skatina ir kaulų retėjimą, ir sąnarių skausmus, nes magnio, kalio poreikis augančiam organizmui – didžiulis“, – pabrėžė A.Pranckuvienė.
Pati būdama mama ji puikiai supranta, kad vaikai nori sulčių ar limonado, nes tai jiems skanu.
„Kartais galima jiems duoti atsigerti limonado ar sulčių, tačiau tai reikėtų traktuoti kaip desertą, po kurio vaikui reikia pasiūlyti išgerti vandens“, – patarė Aistė.
Kiek vandens vaikai turėtų išgerti per dieną, kad augtų sveiki ir guvūs?
Pasak A.Pranckuvienės, vaikams nėra griežtų vandens kiekio normų, be to, tai labai priklauso nuo to, kaip jie auga, ką veikia per dieną, kiek juda, kokios oro sąlygos ir pan. Ji patartų vertinti pagal amžių: metų vaikui reikėtų išgerti stiklinę – 250 ml – vandens per parą, poros metų – dvi stiklines, trejų – tris ir taip kasmet pridėti po stiklinę, kol bus pasiekti 2 litrai.
O jeigu vaikas nenori gerti vandens?
„Patarčiau su vaikais atlikti eksperimentą: pasodinti du augalus, o tuomet vieną laistyti, o kito – ne. Ir stebėti, kas atsitinka. Paaiškinti vaikui, kad be vandens nėra gyvybės, ir jeigu negersi vandens, negalėsi lakstyti, žaisti. Mažus vaikus tai tikrai veikia“, – sakė Aistė.
Be to, jos teigimu, internete yra nemažai filmukų, kuriuose vaikams suprantamai parodyta, kodėl reikia gerti vandenį.
Įtikinti paauglius jau kiek sunkiau, nors vandens poreikis tokiame amžiuje dar labiau išauga.
„Paauglius, manau, veiktų argumentai, kad ne tiek kremai, kiek tinkamas vanduo ir pakankamas jo kiekis lemia odos grožį, dėl vandens nesausės lūpos. Beje, įrodyta, kad dėl dehidratacijos sunkiau susikaupti ir mokytis. Ir jei tai ne itin veikia paauglius, reikėtų tiesiog įdėti jiems į kuprinę vandens buteliuką. Visuomet turėdami vandens po ranka jie tikrai jo atsigers“, – patarė įmonės vadovė.
Tačiau ne mažiau svarbu ir tai, kad vaikai gertų kokybišką vandenį. Vaikams ir kūdikiams tinkamiausias, pasak „Birštono mineralinių vandenų“ vadovės, – tas, kuriame nėra nitratų ir nitritų.
Vandentiekiu tiekiamo ar buteliais parduodamo geriamojo vandens normos leidžia tam tikrą nitratų kiekį jame, bet tėvai turėtų žinoti, kad ši norma nustatyta suaugusiam žmogui, sveriančiam 60 kilogramų.
Tad auginant mažus vaikus ir vartojant vandenį iš čiaupo vertėtų kreiptis į vandens tiekėją ir sužinoti, kiek nitratų yra tiekiamame vandenyje, o tuomet įvertinti, ar galima jo duoti vaikams ir kiek. Lygiai taip pat reikėtų įvertinti ir vandenį, perkamą buteliais.
Kuo pavojingi nitratai?
„Nitratai skyla į nitritus – labai toksišką medžiagą, kurios formulė panaši į deguonies, todėl organizmas ima painioti – prie kraujo prijungia ne deguonį, o nitritus. Dėl to organizmui pradeda trūkti deguonies. Jeigu suaugusiajam nieko baisaus nenutinka, vaiko, ypač kūdikio, organizmas su tuo nesusitvarko – gali ištikti vadinamasis mėlyno kūdikio sindromas – tai gyvybiškai pavojinga būklė“, – įspėjo A.Pranckuvienė.
Kūdikius auginančios mamos neretai virina vandenį, nes tai vienintelis būdas nitritams sunaikinti. Tačiau tuo pat metu sunaikinami ir visi vandenyje esantys naudingi mineralai.
Išeitis – natūralus mineralinis vanduo „Akvilė“, kuriame nėra nei nitratų, nei nitritų, tačiau jame yra daug vaikams naudingų mineralų.
Šio sertifikuoto kūdikių maistui ruošti tinkamo vandens nereikia virinti, jį galima tiesiog sumaišyti su pieno mišinuko milteliais ir duoti kūdikiui.
„Akvilės“ nereikėtų pamiršti ir vaikams paaugus.
„Kodėl vaikai kartais nenori gerti vandens iš čiaupo? Nes vandentiekiu atkeliaujantis vanduo apdorojamas specialiais chemikalais ir vaikai ar jautresni žmonės gali jausti tam tikrą kartumą. Nenuostabu, kad vaikai nenori jo gerti.
O natūralus mineralinis vanduo „Akvilė“ nėra apdorojamas, nepaveikiamas jokia chemija. Vaikai tai jaučia intuityviai, toks vanduo jiems natūraliai skanus“, – kalbėjo A.Pranckuvienė.
Ji siūlo netgi atlikti eksperimentą ir pasiūlyti vaikams atsigerti vandens iš čiaupo ir „Akvilės“ ir pastebėti, kurį jie gers labiau.
Dar vienas svarbus „Akvilės“ privalumas – tai natūraliai šarminis vanduo, kuris padeda atkurti rūgščių ir šarmų pusiausvyrą organizme. „Vaikams augant neišvengsime saldumynų, ledų, sulčių ar limonado. Visa tai rūgština organizmą, tad kas kartą pasilepinus kokiu skanėstu labai pravartu duoti vaikui atsigerti šarminio mineralinio vandens“, – patarė įmonės vadovė.
Vandenvietė, iš kurios išgaunamas „Akvilės“ vanduo, yra susiformavusi unikalioje Lietuvos vietoje – Dzūkijos nacionaliniame parke.
Smėlingas dirvožemis nėra palankus žemdirbystei, todėl tose vietose niekada nebuvo plėtojama jokia veikla, niekas netręšė laukų ir į vandenis nepateko nitratų, kurie vėliau skyla į nitritus. O kadangi tai dar ir nacionalinis parkas, čia nebuvo ir nebus jokios pramoninės veiklos.
„Nitratų perviršis susidaro tuomet, kai į požeminius vandenis patenka azoto trąšos ir kiti teršalai. Jau seniai nuogąstaujama dėl to, koks užterštas yra požeminis vanduo.
Tačiau mes turime unikalią vietą – Dzūkijos nacionalinį parką, kur po žeme saugomi didžiuliai turtai – švarus, neužterštas vanduo.
Tuo turtu dalijamės su visais, o ypač vaikais. Vaikams tai – geriausia gamtos dovana“, – patikino „Birštono mineralinių vandenų“ vadovė A.Pranckuvienė.
