Kodėl gėda tėvams?
Kai vaikas elgiasi nemandagiai, nepadėkoja už saldainį, nepasisveikina su kaimynais, gėda yra tėvams, o ypač mamoms, bet ne mažiesiems. Paradoksalu, kad elgiasi vaikai bet nepatogumą jaučia suaugę.
„Mūsų, tėvų, santykis su vaikais yra kitoks, nei su kitais žmonėmis. Vaikai yra tam tikra mūsų dalis. Mamoms, tai atrodo net ir tiesiogiai – juk tai gyvybė, kurią mes išnešiojome, tad ir priimame asmeniškai“, – kalbėjo S.Valevičienė.
Mamos dažnai vaiko elgesį priima, kaip kritiką sau – jei jis nemoka gražiai elgtis su aplinkiniais, reiškia, blogai išauklėjau?
Psichologė pabrėžia, dažniausia tėvų bėda yra tai, kad galvojame ne apie vaiką, bet apie save – kaip mes kaimynams į akis pažiūrėsime, kaip nesmagu prieš pardavėją ar gėda prieš mokytojus.
„Mums tampa svarbu, kaip mes negražiai atrodome, o šioje situacijoje labai svarbu žiūrėti į vaiką – kokiame jis brandos etape, ką jis moka. Ne vertinti, kad kažko nepadarė, bet priimti situaciją, kurioje galima kažko išmokti“, – pastebi Sigita.
Išmokime sustoti
Vaikai geba atskirti, ar tėvai kaltina, nes jiems patiems gėda, ar jie stengiasi padėti išmokti, kaip su situacija tvarkytis.
„Prisimenu, kaip mane pirmą kartą nusivedė vaikystėje į laidotuves ir aš nežinojau, kaip elgtis. Labiausiai įstrigo mamos įtampa, kad aš ko nors nepadaryčiau“, – pasakoja psichologė.
Prie svetimų žmonių pradėti auklėti vaikai išgyvena pažeminimo jausmą ir net suaugę turi trauminę patirtį prisimindami, kaip juos tėvai viešai gėdino.
Todėl pamačius, kad vaikas elgiasi ne taip, kaip norisi mums, pirmiausiai reikia ne gėdinti, rėkti, bet stabtelėti ir susitelkti į save, kaip mes jaučiamės.
„Mūsų psichika nenori jaustis kalta, todėl darome bet ką kad to jausmo neliktų – pykstame, rėkiame... Reikėtų truputį išbūti su kalte, stabtelėti, pakvėpuoti ir suprasti, kad šioje situacijoje svarbiausias vaikas, o ne mūsų baimė pasirodyti negražiai. Prisiminkite, kad jei vaikas nepasakė „ačiū“ ar „laba diena“, tai yra tik įgūdis, kurio galime išmokti“, – šypteli S. Valevičienė.
Svarbu motyvacija
Psichologė primena, kad vaikai mokosi emocijų pagalba ir jei mes sukeliame per daug neigiamų jausmų – jis neišmoks pamokos, bet patirs, kaip grėsmę keliančią situaciją.
„Aprėkus, kad nemoka viešumoje elgtis, kitą kartą važiuodamas autobusu ar būdamas parduotuvėje jis bijos paklausti, nes bijos suklysti. Jam atrodys, kad visuomenė yra linkusi kaltinti“, – pabrėžia Sigita.
Vaikai streso metu mokosi išgyventi situaciją, bet ne išmokti pamoką.
Nors tėvams dažnai atrodo, kad vaikus turėtų išmokyti jų pavyzdys, kaip jie mandagiai elgiasi, reikia nepamiršti, kad mes būname visokie. Užkalbiname kaimynę, o nuėję dešimt žingsnių ją apkalbame.
„Vaikai labai greitai pagauna niuansus. Mokant vaikus mandagumo labai svarbu užfiksuoti momentą ir akcentuoti, kad taip elgiamės ne dėl to, kad, priešingu atveju, mus visuomenė nubaus, bet taip darant gauname apdovanojimą, jog kitam žmogui bus gerui. Tai labai motyvuojantis dalykas“, – pabrėžia psichologė.
