Pasak „Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantės, gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, vaikų mitybos įpročius nuo mažens turėtų formuoti šeimos narių pavyzdys. Ji pataria, į ką tėvams svarbu atkreipti dėmesį renkantis sveikus užkandžius vaikams.
Nutukimu sergančių vaikų daugėja
Pasak dietologės dr. E. Gavelienės, Higienos institutas kasmet pateikia duomenis, kiek vaikų Lietuvoje serga nutukimu. Lyginant su bendrais Europos šalių rezultatais, nesame lyderiai, bet nerimą kelia tai, kad nutukimu sergančių vaikų skaičius didėja, taip pat daugėja ir per mažą svorį turinčių vaikų.
„Higienos instituto duomenimis, tarp 2–18 metų amžiaus vaikų per mažą svorį turėjo 14,6 proc., o nutukimu serga 6,9 proc. Sveikatai palankaus svorio yra apie 64 proc. vaikų. Lyginant su visų Europos šalių rezultatais, Lietuvoje turime dar visai neblogą situaciją, tačiau skaičiuojant bendrus Europos rezultatus, kas penktas vaikas turi antsvorio. Lyginant su 1970-aisiais, dabar tokių vaikų yra dešimt kartų daugiau“, – atkreipia dėmesį E. Gavelienė.
Nerimą kelia ir tai, jog nutukimu sergantys vaikai serga ir suaugusiems būdingomis ligomis. Jei anksčiau buvo retenybė vaikui nustatyti II tipo cukrinį diabetą ar kraujo spaudimo padidėjimą, dabar tokios ligos diagnozuojamos ir paaugliams. Skaičiuojama, kad maždaug 60% vaikų, kurie turėjo antsvorio ar sirgo nutukimu iki brendimo, sirgs nutukimu ir būdami suaugę.
Anot gydytojos, prie šių rezultatų prisideda daugelis veiksnių. „Viena iš svarbių bėdų – fizinio aktyvumo stoka. Vaikai mažiau juda, nes jų dėmesį prikausto technologiniai prietaisai, tad daugiau sėdima ir būnama uždarose patalpose. Kita svarbi problema – kaloringas ir mažai maistingas maistas, kuris lengvai prieinamas, nes vaikai lengvai jo gali įsigyti patys.“
E. Gavelienė taip pat pažymi, jog nereikėtų pamiršti ir genetinių veiksnių. „Jeigu šeimoje bent vienas iš tėvų turi polinkį sirgti nutukimu, tai nemažiau kaip 60 proc. tikimybė, kad vaikui jis taip pat bus nustatytas. O jeigu juo serga abu tėvai, ši tikimybė gali išaugti net iki 85 proc. Šioje vietoje genai yra svarbu, tačiau tokiu atveju dar svarbiau atkreipti dėmesį į netinkamai pasirenkamą maistą ir jo kiekį.“
Greiti, bet sveiki užkandžiai
Gydytoja dietologė E. Gavelienė pastebi, jog vienas iš svarbiausių dalykų vaikų mityboje yra valgymo režimo formavimas ir vieno valgymo metu nei tūriu, nei sudėtimi neviršytas maisto kiekis: „Atkreipkite dėmesį į porcijų dydį. Mažiems vaikams skirtos porcijos turėtų būti maždaug ketvirtadalio suaugusiesiems skirtų porcijų dydžio. Daugumai mažų vaikų tinka trys pagrindiniai valgymai ir du ar trys užkandžiai per dieną – viduryje ryto, viduryje popietės ir, jei reikia, po vakarienės.“
Anotsveikatai palankios mitybos konsultantės, svarbu, jog visavertė mityba būtų visoje šeimoje, tik taip bus pasiekti geriausi rezultatai, nes tėvai vaikui yra pats geriausias pavyzdys. Tačiau jeigu šeimoje yra keletas vaikų ir vienas vaikas serga nutukimu, o kitas yra nepakankamos mitybos, vis tiek maitinimasis turėtų būti orientuotas į sergantį vaiką.
„Vaikai valgys tai, ką jiems paduosite ir prašys to, ką žinos, jog laikote virtuvės spintelėse, todėl apsirūpinkite sveikais užkandžiais ir venkite tų, kuriuose yra daug cukraus, druskos ir riebalų, nenaudokite maisto kaip atlygio ar įkalbinėjimo priemonės. Sveiki užkandžiai gali padėti subalansuoti vaiko mitybą bei padidinti gaunamų maistinių medžiagų kiekį, jei juose bus vaisių, daržovių, neskaldytų grūdų, pieno produktų ir baltymų. Skatinkite vaiką išbandyti naujus maisto produktus, bet neverskite jo to daryti. Mažam vaikui gali prireikti kelis kartus pabandyti maistą, kol jis jį priims, tačiau nepasiduokite“, – teigia E. Gavelienė.
Pasak gydytojos dietologės, plonos vaisių ar daržovių skiltelės, virtos daržovės, krekeriai ar sūrio griežinėliai, jogurtas, pilno grūdo, mažai cukraus turintys pusryčių dribsniai arba įvairios viso grūdo tortilijos – tai puikus pasirinkimas sveikiems vaikų užkandžiams, o saldumynai, traškučiai ir kiti skanėstai turėtų būti labai reta išimtis.
„Pasaulyje įvairiai bandoma reguliuoti saldumynų vartojimą. Pavyzdžiui, Skandinavijoje šeimoje yra susitarimas, kiek kartų savaitėje bus skanaujami saldumynai, rekomenduojama, kad tokių dienų savaitėje būtų daugiausiai dvi, bet palankiausiai yra viena diena per savaitę. Tą dieną gali būti skanaujami saldumynai, o kitomis dienomis jie nėra vartojami. Taip pat svarbu vaikams rinktis nesaldintus gėrimus – nuo pat mažumės atžalas reikėtų pratinti prie vandens“, – sako sveikatai palankios mitybos konsultantė dr. E. Gavelienė.
