Į šiuos klausimus atsako Dr. Roma Šiugždaitė, matematikė, neuromokslininkė, tyrinėjanti smegenų vystymąsi ir įvairių aplinkos faktorių įtaką įvairaus amžiaus bei skirtingų neurologinių ligų grupėse, ir Jovita Starkutė, edukologė, „Family Lab Academy“ įkūrėja, knygos „Kaip auginti savarankiškus, kūrybingus vaikus?‘‘ bendraautorė.
– Roma, kas vyksta šiame vaiko raidos tarpsnyje ir amžiuje iš neuromokslo pusės?
– Pirmieji 8 vaiko vystymosi metai didžiąja dalimi suformuoja pagrindą sėkmingam jo vystymuisi, sveikatai ir gyvenimo sėkmei ateityje. Šiame laikotarpyje smegenys labai greitai auga ir vystosi. Visapusiškas smegenų vystymasis atsispindi smegenų tinklo formavimąsi.
Sudėtingėjant smegenų tinklui, vaikas palaipsniui sugeba išmokti vis sudėtingesnius dalykus. Todėl įgūdžiai priklauso nuo vaiko amžiaus ir jo pasiruošimo priimti atitinkamo sunkumo informaciją.
– Jovita, kodėl ugdymas svarbus ankstyvajame amžiuje?
– Vaikystės ir asmenybės raidos tyrinėtojų įžvalgomis, pirmieji gyvenimo metai yra labai svarbūs, nes šiuo metu formuojasi pasitikėjimo, savarankiškumo, kūrybiškumo pamatai. Šio amžiaus vaikams ypač svarbu ugdymą perteikti kitaip, žaismingai, leidžiant kurti, tyrinėti, atrasti ir išbandyti naujus dalykus.
Ankstyvajame amžiuje ypač svarbu atkreipti dėmesį į fizinės, pažintinės, kalbos, emocinės ir socialinės raidos skatinimą, vaiko norą mokytis naujų dalykų.
– Roma, kaip skatinti vaiko raidą ankstyvajame amžiuje? Kokie artimųjų veiksmai padeda?
– Ankstyvajame amžiuje svarbiausia yra bendravimas. Vaikai klesti kai juos sieja saugus ir teigiamas ryšys su žmonėmis, ypač su tėvais. Šiame etape vaikai mokosi iš juos supančios aplinkos ir juos supančių žmonių. Per pirmuosius metus bendraujant su vaikais tėvai ne tik įtakoja vaiko socialinį, emocinį ir kognityvinį formavimąsi, bet ir suteikia svarbų pagrindą smegenų tinklui augti ir sudėtingėti. Nes jeigu teigiamų patyrimų vaikas neturi, tai ir smegenų jungtys reikalingos tokiems patyrimams nesusiformuoja. Tai dažnai vadinama „use it or lose it“ principu (Greenough et al 1987).
Kokie artimųjų veiksmai padeda? Visų pirma mylėti ir dažnai apkabinti, antra – bendrauti, kalbėtis, išklausyti, suprasti ir trečia – smagiai leisti laiką kartu ir žaisti. Pozityvioje aplinkoje žaizdamas vaikas išmoks daugiau ir greičiau, be to interaktyvus bendravimas skatina pasitikėjimą savimi, emocijų valdymą ir empatiją.
– Jovita, kokios veiklos ar žaidimai padeda sukurti ryšį su vaiku ankstyvajame ugdyme?
– Ankstyvajame amžiuje vaikams įdomu viskas. Visų pirma, visas veikloms ir žaidimams tinkamas priemones galima rasti namuose: šaukštus, puodus, kruopas, kurios lavina vaiko smulkiąją motoriką. Svarbu, kad tyrinėjimo ir žaidimų erdvė vaikui būtų saugi. Tai reikalinga tam, kad vaikas drąsiai tyrinėtų aplinką, padėkite nepasiekiamoje vietoje daiktus, kurie yra nesaugūs ir gali sužaloti vaiką, palikite tas priemones, kurias vaikas drąsiai gali imti ir tyrinėti. Ryšį su vaiku galima sukurti per daineles ir eilėraščius, užmegzkite su vaiku akių kontaktą, šypsokitės, kalbinkite vaiką.
Taip pat fizinius, judėjimo žaidimus, kuriems reikia įvairių kūno padėčių, pvz., ropojimo, šokinėjimo, šliaužimo ir pan. Ypač svarbu atsakyti į vaiko šypseną, juoką, krykštavimą. Nepamirškite dainelių metu kartu su vaiku ploti rankytėmis, lankstyti kojas, palinguoti ir daryti įvairias veido išraiškas, nepamirškite pagirti ir paskatinti vaiko, išjauskite savo emocijas vaikui su šypsena.
