Į šiuos klausimus atsako Dr. Roma Šiugždaitė, matematikė, neuromokslininkė, tyrinėjanti smegenų vystymąsi ir įvairių aplinkos faktorių įtaką įvairaus amžiaus bei skirtingų neurologinių ligų grupėse, ir Jovita Starkutė, edukologė, „Family Lab Academy“ įkūrėja, knygos „Kaip auginti savarankiškus, kūrybingus vaikus?‘‘ bendraautorė.
– Jovita, kodėl aplinka tokia svarbi vaiko vystymuisi ir ugdymuisi?
– Ugdomoji aplinka yra asmens ugdymosi ir formavimo veiksnys ir jis yra labai svarbus ankstyvojo vaiko ugdymo raidos etapuose. Aplinka suteikia vaikui šansą susipažinti su naujais daiktais ar procesais, juos pažinti, suvokti, kaip jie veikia. Tinkamoje ugdymosi aplinkoje vaikas jaučiasi saugus, nebijo tyrinėti, atrasti ir išmokti naujus dalykus.
Sukurta saugi tyrinėjimams aplinka skatina vaiką atrasti savo socialinį tapatumą, kuris suteikia galimybę pažinti pasaulį, įgyjant naujus įgūdžius bei žinias. Aplinka visuose gyvenimo etapuose yra itin svarbi, nes daro įtaką mūsų sprendimams, jausmams, emocijoms ir pasirinkimams. Ankstyvajame amžiuje ji svarbi dėl saugumo, drąsos tyrinėti ir pažinti formavimosi.
– Roma, kokią įtaką ankstyvajame amžiuje vaiko vystymuisi turi aplinka?
– Aplinka turi labai didelę įtaką vystymui. Įvairaus tipo neigiamas aplinkos poveikis, stresoriai (angl. stressors) ankstyvojoje vaikystėje gali sutrikdyti neurologinę, metabolinę ir imuninę sistemas, neigiamai įtakodami vaiko ne tik fizinį, bet ir emocinį, kognityvinį, kalbos vystymąsi bei bendras mokymosi kompetencijas.
Tai sulėtina ar ne iškreipia vaiko vystymosi trajektoriją. Kokie gi tie stresoriai ar aplinkos faktoriai tai galėtų būti? Visų pirma tai finansinių resursų trūkumas šeimoje yra vienas iš svarbiausių veiksnių, kurio įtaka auga ir stiprėja laikui bėgant bei atspindi šeimos socialinį-ekonominį statusą. Pavyzdžiui, kalbos vystymosi skirtumai įtakojami socialinio-ekonominio statuso jau pasimato vaikams nuo 18 mėn., o žodyno įvairovė, kurią naudoja 3 metų vaikas, padeda nuspėti skaitymo lygį trečioje klasėje, kuris vėliau nulemia kaip jiems sekasi vidurinėje mokykloje.
Gera naujiena ta, kad šis stresorius yra pamatuojamas ir kad jį įvertinus, socialinės įstaigos gali padėti. Kiti svarbūs stresą sukeliantys veiksniai yra saugumo ir stabilumo šeimoje stoka, kurie dalinai priklauso nuo pirmojo stresoriaus.
3 aplinką harmonizuojantys patarimai:
Paskatinimas ir padrąsinimas. Ankstyvajame vaiko ugdyme ypač svarbu vaiką paskatinti tyrinėti, palaikyti ir drąsinti. Nuraminkite vaiką, jeigu verkia, prajuokinkite, džiaugsmingai nustebinkite vis naujais dalykais, reikškite nuostabą dėl naujai atliktų dalykų ar veiksmų, atšvęskite pasiekimus, džiaukitės mažais momentais. Nuostaba ir palaikymas sukurs saugią aplinką, kurioje vaikas norės ir toliau drąsiai pažindintis su pasauliu.
Aplinkos sukūrimas ir adaptavimas. Ankstyvajame amžiuje vaikai daug tyrinėja. Todėl ypač svarbu sukurti saugią aplinką, kurioje vaikas galėtų tyrinėti daiktus, procesus. Aplinką, kurioje galėtų realizuoti save. Sukurkite namuose vaikui skirtą erdvę, kuri būtų saugi ir kurioje vaikas galėtų susipažinti su jį supančiu pasauliu.
Abipusis pasitikėjimas ir tikėjimas vaiku. Labai svarbu, kad vaikas ir tėvai pasitikėtų ugdymosi specialistais ir suaugusiais. Visų pirma, patys tėveliai turi komunikuoti su pedagogais, bendradarbiauti ir dalintis informacija apie savo vaiką. Vaikas, kuris matys, kad tėvai pasitiki pedagogo, taip pat išmoks pasitikėti suaugusiais bei ugdymosi specialistais.
