Siaučia infekcijos
Klaipėdos vaikų ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoja gydymui Diana Vaitkevičiūtė „Vakarų ekspresui“ teigė, kad nors prasidėjo kalendorinė vasara, orai dar nelepina ir tęsiasi labiau šaltajam metų sezonui būdingi susirgimai.
„Vaikai pradėjo lankyti kolektyvus, atsirado daugiau kontakto, nebedėvimos kaukės, tad padaugėjo vaikų, sergančių kvėpavimo takų ligomis. Tačiau didžioji dalis vaikų serga žarnyno infekcinėmis, virusinėmis ligomis. Gana daug gydome vaikų, kurie serga rotavirusinėmis ir norovirusinėmis infekcijomis. Turbūt taip yra dėl to, kad grįžę į kolektyvus vaikai infekcijomis „pasidalija“ vieni su kitais“, – kalbėjo medikė.
Ligoninėje gydomi įvairaus amžiaus vaikai, tačiau dauguma yra mažesni, lopšelinukai ir darželinukai, kurių imunitetas dar nėra stiprus.
„Vyresni, mokyklinio amžiaus, vaikai šiek tiek lengviau susitvarko, jie daugiausia gydomi namuose, neprireikia gydymo ligoninėje“, – dėmesį atkreipė pašnekovė.
Minėtiems virusams būdingi panašūs pagrindiniai simptomai – karščiavimas, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas.
D. Vaitkevičiūtės teigimu, jei vaikui duodant vaistus nuo aukštos temperatūros ji ilgai nekrenta arba jai nukritus vaikas yra vangus, negera, nevalgo, reikėtų kreiptis į medikus.
„Tokiu atveju galima įtarti, kad vaikas yra netekęs labai daug skysčių, arba infekcija yra tokia, kad paveikė visą bendrą vaiko būklę, jam silpna ir jis nieko nenori. Tada tikrai reikalinga kreiptis.
Jei negerėja būklė per penkias dienas ir išlieka tie patys požymiai, kaip ir ligos pradžioje, be abejo, reikia kreiptis į medikus“, – patarė pašnekovė.
Pirmiausia reikėtų pasikonsultuoti su šeimos gydytoju, o jam rekomendavus arba, jei nėra galimybės susisiekti su šeimos gydytoju, galima atvykti į Vaikų ligoninės Priėmimo skyrių.
D. Vaitkevičiūtės vertinimu, karantino laikotarpiu mažųjų pacientų, gydomų dėl žarnyno infekcijų, buvo maždaug triskart mažiau nei ikipandeminiu laikotarpiu.
„Šiuo metu mes praktiškai turime užsipildę ligoninę. Skyriai, kuriuose gydomi šie vaikai, yra nuolat pilni. Išleidus vieną vaiką į namus, iškart į tą vietą guldomas kitas. Kai kuriais atvejais pacientus guldome ir kituose skyriuose, nes jie nesutelpa į infekcinius skyrius. Šiuo metu taip nėra, bet skyriai praktiškai pilni“, – teigė Klaipėdos vaikų ligoninės vyr. gydytojo pavaduotoja.
Jos nuomone, infekcijų skaičius turėtų sumažėti birželio pabaigoje, kai baigsis mokslo metai.
Aktyvus laisvalaikis
Prasidėjus aktyvių pramogų sezonui Klaipėdos vaikų ligoninės priimamąjį užplūsta kita grupė pacientų.
„Tai aktyvūs vaikai, kurie laiką leidžia lauke, važinėja dviračiais, riedučiais, paspirtukais, bet ne visada laikosi saugumo taisyklių, labai mažai jų važinėdamiesi dėvi šalmus. Dėl to padaugėja įvairių traumų“, – teigė D. Vaitkevičiūtė.
Traumų „sezonas“ ligoninėje jau jaučiamas, bet didžiojo antplūdžio laukiama prasidėjus karštoms ir nelietingoms dienoms. Ypač kai į pajūrį ims traukti poilsiautojai iš visos Lietuvos.
„Labai daug traumų šiuo metu nėra, bet jau nuo balandžio pabaigos jaučiame traumatologinių pacientų skaičiaus padidėjimą“, – pabrėžė D. Vaitkevičiūtė.
Medikė juokavo, kad ortopedai-traumatologai gali savo darbo krūvį nuspėti pagal orus – jei lyja lietus, diena būna ramesnė.
Vaikų traumų priežastys ilgą laiką buvo tokios pat.
Pavyzdžiui, prieš 6–7 metus buvo įvardijama, jog šiltojo sezono metu vaikai patiria traumų žaidimo aikštelėse – ant sūpynių, čiuožyklų, batutų bei važinėdami dviračiais, riedučiais, riedlentėmis.
Tačiau jau kelerius metus traumatologai ragina būti ypač atsargius važinėjant paspirtukais – tiek įprastais, tiek elektriniais, nes ši transporto priemonė yra tapusi pagrindiniu traumatologų „darbdaviu“.
