Dėl to Lietuvoje vaikų burnos būklė vis dar labai bloga, nes kas antras dar trejų metų nesulaukęs vaikas jau turi sugedusį pieninį dantį, o tarp ikimokyklinukų dantų ėduonimi serga daugiau nei 94 procentai vaikų. Kaip padėti vaikams įveikti įvairias fobijas, susijusias su dantų taisymu, ir ką padaryti, kad dantų valymas būtų ne kančia, o malonus kasdienis įprotis?
– Kuo ypatinga vaikų odontologo darbo specifika lyginant su suaugusiųjų odontologų darbu? – paklausiau vaikų odontologės R.Levickienės.
– Vaikų odontologijoje susilieja psichologijos ir odontologijos mokslai.
Pirmo vizito metu daugiausia dėmesio skiriama susidraugauti su pacientu, nes reikia įgyti jo pasitikėjimą.
Vaikų odontologijoje psichologinis darbas, istorijų pasakojimas, kas atliekama burnoje, sudaro didžiąją viso darbo dalį.
Darbas burnoje turi būti atliekamas greitai ir tiksliai, nes vaikų gebėjimas išlaikyti dėmesį ir išbūti ramiai yra ribotas. Vizitui paįvairinti pasitelkiamos įvairios vaizdinės priemonės, ekranai bei filmukai.
– Kas lemia, kad Lietuvoje vaikų dantų būklė nėra itin gera?
– Vaikų burnos sveikata turėtų rūpintis visi sveikatos priežiūros specialistai, pradedant šeimos gydytojais, kurie nukreiptų pacientus pas odontologą dar nesant problemoms, informuotų tėvus, kad ir pieninius dantis reikia gydyti.
Valstybiniu lygmeniu turėtų atsirasti periodiniai privalomi vizitai pas burnos higienistą, taip pat tėveliai turėtų būtų apmokomi, kaip kokybiškai prižiūrėti vaikų dantis.
Privalomos kasmetinės pažymos apie vaikų burnos būklę jau užtikrina, kad vaikas bent kartą per metus apsilankys pas odontologą, bet dalis pacientų, kuriems reikia gydymo, antrąsyk taip ir nebepasirodo.
Didžiausią atsakomybę dėl vaikų burnos sveikatos turi prisiimti tėvai.
Ne veltui dantų ėduonis vadinamas neteisingos elgsenos liga. Tėvai privalo vaikams iki 7 metų du kartus per dieną kokybiškai išvalyti dantis esant poreikiui ar matant, kad vaikui pačiam vis dar nepavyksta to atlikti kokybiškai. Ši amžiaus riba gali būti ir pailginama. Skandinavijos šalyse tėvai vaikams dantis valo iki 10 metų.
– Kokios pagrindinės vaikų dantų ligų priežastys?
– Bakterinės apnašos, kurios nėra nuvalomos nuo danties paviršiaus. Taip pat ligą skatina netaisyklinga mityba, retais atvejais gali būti tam tikra dantų anatomija, seilių sudėtis ar kitokie veiksniai.
– Kokios vaikų dantų ligos pastaraisiais metais labiausiai veša?
– Labiausiai paplitęs dantų ėduonis, tačiau dėl pieninių dantų anatomijos ir struktūros ypatumų jis dažnai pereina į pulpitą (minkštosios danties dalies – pulpos, dar kitaip nervo) uždegimą. Atšilus orams ir prasidėjus dviračių, paspirtukų sezonui dažnos yra ir dantų traumos.
– Kada turi įvykti pirmoji vaiko ir odontologo pažintis?
– Pirmasis vaiko vizitas pas odontologą turėtų įvykti išdygus pirmam dantukui.
Vizito metu apžiūrima kūdikio burna, tėvai supažindinami su burnos higienos rutina, priemonėmis, aptariami žindymo, mitybos klausimai.
– Ar paveldėjimas turi įtakos dantų būklei?
– Dažnas linkęs manyti, kad jei tėvų, senelių dantys buvo pažeisti ėduonies, ir vaikai pasmerkti nuolat lankytis pas odontologą.
Tačiau tik retais atvejais dantų ėduonį sukelia genetinės priežastys. Dauguma atvejų viskas priklauso nuo žmogaus elgesio.
– Kaip įpratinti vaiką valytis dantis?
– Rekomenduojama burnos ertmės švara pradėti rūpintis nuo pat gimimo, dar kūdikiui neturint nė vieno danties. Švariu marlės gabaliuku turi būti valomos ir masažuojamos dantenos. Taip kūdikis pripranta, kad atliekami tam tikri judesiai burnoje, ir išdygus pirmam dantukui būna mažiau pokyčių.
– Kokios dažniausios vaikų dantų priežiūros klaidos?
– Netaisyklingas ir nekokybiškas dantų valymas. Pirma taisyklė: vaikui dantis išvalyti būtina.
Neretai tėvai skundžiasi, kad vaikas nemėgsta, nenori valyti dantų, kad prikalbinti jo nepavyksta, ir galiausiai viskas paliekama savieigai.
Antra taisyklė: turime matyti, ką valome. Jei vaikas muistosi, judina galvą, sučiaupia lūpas ar sukanda dantis, šepetėlį, kokybiško dantų išvalymo nelabai galima tikėtis. Valant dantis vaikučio galva turėtų būti stabili (vaikas atsigulęs, ar sėdi atsirėmęs į jūsų petį), pirštu turėtume pakelti lūpą, kad matytume, kur glaudžiasi dantų šepetėlio šereliai, ir išvalyti visus danties paviršius.
Trečia taisyklė: dantų pastos su fluoru naudojimas. Europos vaikų odontologų akademija rekomenduoja jau išdygus pirmam dantukui naudoti pastą, turinčią fluoridų.
Ketvirta taisyklė – taisyklinga mityba, ribojanti užkandžiavimus ir saldumynus. Vakare po dantų valymo reikia įprasti nieko nevalgyti, o gerti tiktai vandenį.
– Ar tai, kiek vaikystėje bus prižiūrimi dantys, atsilieps ir suaugusio žmogaus gyvenime?
– Kokį pamatą padėsime vaikystėje, kiek iš mažens suformuosime dantų priežiūros įpročius, tiek ir liks suaugus. Tėvai turėtų rodyti pavyzdį atžaloms patys reguliariai rūpindamiesi savo dantų higiena.
Iš savo patirties galiu pasakyti, kad kartais susipykusi su vaikais pasakau, kad šiandien jiems nevalysiu dantų, o tai jiems būna tarsi didžiausia bausmė. Jie labai bijo visokių nešvarumų, kirminų.
– Kaip išrinkti mažiesiems tinkamas priemones dantims prižiūrėti?
– Dantų šepetėlis turėtų atitikti vaiko amžių ir rankos dydį, šereliai turėtų būti sintetiniai, minkšti.
Dantų šepetėlį būtina keisti kas 3 mėnesius, taip pat persirgus ligomis ar kai šepetėlio šereliai išsiklaipo į šonus.
Svarbiausia turėtų būti mechaniškai nuvalyti apnašas nuo dantų paviršiaus.
Vyresniems vaikams galima naudoti apnašas dažančias tabletes, kad vizualiai matytųsi, kur dar jų likę, ir pakartotinai išvalyti dantis. Juos reikėtų valyti du kartus per dieną po dvi minutes.
– Ar pasitaiko, kad net vaikams pradeda kraujuoti dantenos?
– Dantenų uždegimas susiformuoja, kai prie danties, ypač kaklelio, susikaupia apnašos. Tuomet prilietus šepetėliu dantenos gali kraujuoti. Tėvai to neretai išsigąsta ir nebevalo vaikui dantų. Reikėtų nebijoti kraujuojančių dantenų. Kelias dienas dantenos gali kraujuoti, bet galiausiai uždegimas praeis, nes nebeliks apnašų.
– Ar tėvai patys gali ištraukti klibantį pieninį dantį? Ką daryti po to?
– Tėvai gali padėti vaikui ištraukti klibantį dantį. Tai reiktų daryti su švaria marle, suėmus dantį ties jo kakleliu, arčiausiai dantenų. Pašalinus dantį ypatingos priežiūros nereikia. Jei atrodo, kad labai kraujuoja, galima duoti sukąsti švarios marlės skiautelę ir palaikyti keletą minučių.
Būna atvejų, kai šalia klibančio pieninio danties prasikala nuolatinis. Taip atsitinka todėl, kad nuolatinis dantis dygdamas nevisiškai nutirpdo pieninio danties šaknį ir radęs laisvesnį kelią pradygsta greta. Tokiu atveju reikėtų kreiptis į odontologą, kad pašalintų pieninį dantį ir greičiau užleistų jo vietą nuolatiniam dantukui.
– Koks gydant taikomas nuskausminimas?
– Esant gilesniems dantų ėduonies pažeidimams visada taikomas vietinis nuskausminimas. Pieniniai dantys, kaip ir nuolatiniai, turi pulpą – kraujagyslių ir nervo pluoštą, kuriuos dirginant keliamas skausminis atsakas. Todėl norint, kad procedūros būtų maksimaliai kontroliuojamos, būtina jas atlikti be skausmo. Prieš suleidžiant vietinį anestetiką į audinius gleivinė patepama nujautrinančiu geliu.
Jei pacientui dėl mažo amžiaus, dantų gydymo baimės ar neigiamos patirties sunku atlikti procedūras esant vietinei nejautrai, greta jos gali būti taikoma sedacija ar bendroji nejautra.
– Ar vizito metu tėvams geriau būti kartu su vaiku gydytojo kabinete, ar geriau laukti už durų?
– Atvykus mažamečiams vaikams tėvai būna kartu kabinete. Gydant vyresnius nei 5 metų vaikus dažniausiai žiūrima individualiai.
Jei vaikai pageidauja, jaučiasi drąsiau, saugiau su vienu iš tėvų, žinoma, tuomet jie būna kabinete viso gydymo metu.
– Vaikai be saldumynų neužauga. Kaip tėvai turėtų riboti saldėsius?
– Mes ir nesakome, kad niekada negalima vartoti saldumynų. Namuose turėtų būti tam tikri susitarimai. Saikas vartojant saldumynus naudingas ne tik dantims, bet ir bendrai sveikatai, emocijų valdymui.
Skatiname tėvelius įvesti taisyklę vartoti saldumynus tik kartą per savaitę, pavyzdžiui, šeštadieniais. Siūlome pasigaminti „saldainių banką“ – dėžutę, į kurią bus dedami visi per savaitę gaunami saldėsiai, ir tuomet sutartą dieną po pusryčių leidžiama pradėti puotą.
Šis susitarimas turi keletą privalumų. Vaikas gali džiaugtis gaunamais saldėsiais nors ir kasdien – ar močiutė aplankė su skanėstais, ar tėveliai paskatino už gerą elgesį, tačiau juos gavęs kaskart sąžiningai deda į dėžutę. O jau saldumynų dieną suvalgyti visą surinktą turtą ne visada ir išeina, tiesiog per saldu.
– Kas yra vadinamasis buteliuko kariesas?
– Tai daugybinis dantų ėduonis, dažniausiai pažeidžiantis viršutinio žandikaulio pieninius priekinius dantis. Jis prasideda ankstyvojoje vaikystėje, kai kūdikiai prieš užmiegant, taip pat ir naktį maitinami krūtimi ar iš buteliuko saldžiais gėrimais, o dantys nėra valomi.
Burnos mikroorganizmai nuolat vis gauna angliavandenių porciją, be to, savaiminis burnos apsivalymas naktį dėl sumažėjusio seilėtekio sulėtėja, todėl procesas įgauna pagreitį.
Pradžioje būna baltos matinės emalio dėmės, vėliau procesui progresuojant emalis ištrupa ir susiformuoja ertmės, kol galiausiai pažeidus visus danties paviršius vainikas nulūžta ir lieka tik šaknis.
– Kai kada vaikus vilioja spalvotos plombos. Kuo jos ypatingos?
– Spalvotos plombos yra puikūs užpildai gydant pieninių dantų pažeidimus. Vaikus jie vilioja spalvų gama.
Dažnai pacientai ateina jau sugalvoję, kokios spalvos plombos norės, tuomet tai būna didelė motyvacija stengtis ir bendradarbiauti jį gydant.
Stipriai ėduonies pažeisti krūminiai dantys gali būti atkuriami ir standartiniais nerūdijančiojo plieno vainikėliais, taip stengiantis užtikrinti, kad dantis kaip įmanoma ilgiau tarnautų burnoje ir sulauktų fiziologinės kaitos. Pažeistiems pieniniams priekiniams dantims atkurti sukurti estetiški balti cirkonio oksido keramikos vainikėliai.
– Ką manote apie kabes? Kada jos gali būti naudojamos, o kada ne?
– Dantų dygimo ir padėties netikslumus pastebėję vaikų odontologai visada pacientus siunčia pas gydytoją ortodontą. Specialistas pataria, kokį gydymo metodą taikyti – ar tiesinti dantis išimamaisiais aparatais (plokštelėmis), ar naudoti fiksuotus breketus.
Esant mažai paciento motyvacijai ir neužtikrinant kokybiško dantų valymo ortodontinis gydymas turėtų būti nukeliamas, nes priešingu atveju po jo galime turėti tiesius, tačiau iš visų paviršių ėduonies pažeistus dantis.
– Kokie mitai, susiję su pieniniais dantimis, yra vis dar gajūs?
– Vis dar paplitęs mitas, kad pieninių dantų gydyti nereikia, nes jie vis tiek iškris. Taip, jie iškris, tačiau negydant ėduonies pažeistų dantų vaikas pasmerkiamas kęsti skausmą, vėliau dantų gydymą ar net danties praradimą.
Pirma laiko netekus pieninio danties susiduriama su sąkandžio problemomis, apsunkinamas kramtymas, garsų tarimas, kenčia estetinė išvaizda.
Kai kas mano, kad fluoras yra nuodas, tačiau dantų pastoje esantis fluoras yra vienintelis mikroelementas, apsaugantis dantis nuo ėduonies pažeidimų. Daugybė mokslinių tyrimų įrodė tinkamai vartojamų fluoridų naudą dantims.
