Kas tas augimo šuolis ir kas jo metu vyksta?
Augimo šuolis – itin jautrus periodas, kurio metu jaunuoliai itin greitai išstypsta. Ūgio šuolis priklauso ne tik nuo genetinių veiksnių (gali būti paveldimas ir iš tolimesnių giminių), bet ir paauglio mitybos ar propaguojamos sporto šakos.
Pasak specialisčių, Lietuvoje mergaičių augimo šuolis stebimas apie 11-14, berniukų apie 13-16 metus. Šiuo laikotarpiu paaugliai vidutiniškai paauga apie 8-9 cm. Tokį intensyvų kaulinio audinio augimą skatina suaktyvėjusi hormonų gamyba. Sukietėjus kauluose esančioms augimo zonoms epifizėms, augimas sustoja.
Į ką augimo šuolio metų kreipti ypatingą dėmesį?
Dažnai tėvai ar aplinkiniai pastebėję netinkamus vaiko sėdėjimo įpročius priekaištauja: „išsitiesk, kaip čia sėdi“. Atkreipti dėmesį svarbu, tačiau būtina išsiaiškinti netaisyklingos laikysenos, sėdint ar užsiimant kitomis veiklomis, priežastis bei išaiškinti žalą ir pasekmes.
„Pakitusi kūno padėtis tiek paaugliui, tiek jo tėvams jau turėtų signalizuoti, kad atėjo metas daugiau dėmesio skirti raumenų balanso korekcijai, t.y., pratimams, stiprinantiems tinginiauti linkusius raumenis. Laikysena turi didelį poveikį visam organizmui, ne tik raumenims, bet ir vidaus organams, taip pat bendrai savijautai: nuovargiui ir psichologinei sveikatai“, – tvirtina kineziterapeutė I.Adomėnienė.
Jos teigimu, šiuo periodu itin svarbi ir pilnavertė, subalansuota mityba. Sparčiai augant kaulams, paauglys turi gauti pakankamai kalcio ir kitų būtinų mikroelementų, kad kaulinis audinys būtų tvirtas, tinkamo tankio.
Fizinis aktyvumas ir krūvis augimo šuolio metu – vengti ar didinti?
Specialistės įsitikinusios, jog nieko nedaryti būtų tinkama išeitis, o sėslus gyvenimo būdas bet kokiame amžiuje – žalingas. „Mes visi turime judėti ir stiprinti bei subalansuoti raumenų tonusą. Augimo šuolio metu kaulai dažniausiai auga greičiau nei raumenys bei sausgyslės, tad norint išvengti disbalanso, svarbu užsiimti fizine veikla bei pasirūpinti pilnaverte mityba“, – sako kineziterapeutė I.Adomėnienė.
Jos teigimu, raumenys maitinasi ir keičia formą ne tik fizinio aktyvumo metu, bet ir sėdint, gulint, net miegant. Mokyklinio amžiaus vaikai priversti ilgą laiką sėdėti, o ilgai sėdint vieni raumenys dirba ir pervargsta, kiti – silpsta.
„Vertėtų ne tik daryti pertraukas tarp sėdėjimų, bet ir reguliariai stiprinti nusilpusius ištemptus raumenis bei atstatyti, atpalaiduoti įsitempusius ir pervargusius. Vienas svarbesnių fizinio aktyvumo tikslų paauglystėje – subalansuoti raumenyną, stiprinti jį ir neleisti įsivyrauti žalingam laikysenos modeliui“, – tvirtina specialistė.
Tačiau fizinis krūvis turėtų atitikti fizinį organizmo bei judamojo aparato pasirengimo lygį. Ne veltui paaugliams nerekomenduojamos pernelyg intensyvios jėgos treniruotės su papildomais svoriais. Pradžioje tokios treniruotės lyg ir veikia teigiamai – sustiprina raumenis, suaktyvina kaulų augimą. Tačiau po to jie greitai nustoja augę, nes greičiau sukaulėja augimo zonos (epifizės), sustorėja raiščiai.
Anot I.Adomėnienės, dideli statiniai krūviai taip pat sumažina paslankumą kaulų jungčių, sąnarių srityse, judesiai tampa apriboti. Dinaminis krūvis didina sąnarių paslankumą, bet jis, žinoma, priklauso ir nuo pasirinktoje sporto šakoje dominuojančių judesių.
Kaip padėti pasirinkti fizines veiklas?
Idealu, jei vaikas gali išmėginti skirtingas veiklas ir tobulinti bei vystyti skirtingus fizinius gebėjimus.
„Tėvai turėtų stebėti, kaip vaikas jaučiasi: ar nepablogėjo laikysena, ar neatsirado diskomforto atliekant įprastus judesius buityje. Svarbu, kad fizinės veiklos padėtų išlaikyti balansą, kuris užtikrintų sklandų organizmo vystymąsi“, – atkreipia dėmesį kineziterapeutė Ž.Arštikienė.
Pasak specialistės, jei vaikas visgi specializuojasi vienoje sporto šakoje, jo treniruočių tvarkaraštyje turėtų atsirasti vietos raumenų balanso palaikymo ir giliųjų raumenų treniruotėms, kurių metu papildomai stiprinami silpnesni, pasirinktoje sporto šakoje mažiau aktyvūs, raumenys. Labai svarbu žinoti savo fizines galimybes ir jas kantriai didinti nekeliant pavojaus savo fizinei sveikatai.
Būtų idealu, jei šiame jauname amžiuje visi išmoktų ir taisyklingų bazinių judesių, suvoktų judesio veikimo principus ir jo poveikį raumenims. Gaila, tačiau dažniausiai bendrose fizinio lavinimo pamokose vis dar didesnis dėmesys skiriamas ne pratimų technikai, bet rezultatui, o toks unifikuotas normatyvų vykdymas tinka tikrai ne visiems vaikams.
„Aš apskritai kviesčiau kiekvieną, norintį lankyti sporto užsiėmimus, ar tiesiog profilaktiškai, apsilankyti pas kineziterapeutą. Jis, individualiai įvertinęs raumenų būklę, laikysenos modelį, nustatęs, kurie raumenys linkę pervargti, o kurie ilsėtis, patars, tinka, ar ne pasirinkta sporto šaka, ar nebus ji dar labiau žalojanti“, – pataria Ž.Arštikienė.
Kineziterapeutės atkreipia dėmesį, kad jeigu paauglio nedomina jokia sporto šaka, paskatinti tikslingai judėti jį visgi reikėtų. Individualiai parinktų pratimų atlikimas padeda sumažinti nuovargį, nerimą, gerina savijautą, didina pasitikėjimą savimi, o platesnis požiūris į savo kūną, jame vykstančius pokyčius ir atidus rūpestis juo nuo pat paauglystės, yra būtinas siekiant susikurti tvirtesnį sveikatos ir geros savijautos pamatą ateičiai.
