„Galvojant apie tai, kaip būtų galima pagerinti kasdienes vaikų mokymosi sąlygas, labai svarbu suprasti jų interesus ir išgirsti pasiūlymus. Glaudesnis mokinių ir mokytojų dialogas padėtų išspręsti ugdymo metu kylančius sunkumus. Kad mokykloje ir būreliuose įgytume reikalingų žinių ir įgūdžių suaugusieji turi girdėti mus ir mūsų poreikius“, – sako Vaikų tarybos narys Vilniaus Žemynos progimnazijos šeštokas Kristupas Jonas Zilnys.
Iššūkiai, su kuriais susiduriama vis dar besitęsiant pandemijai, dabar ir karo Ukrainoje kontekste yra nepaprastai dideli, kupini švietimo sistemai reikšmingų ir nenumatytų pokyčių. Todėl Vaikų tarybos iniciatorė Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė įsitikinusi, kad vykstant bet kokiems pokyčiams ugdymo sistemoje, girdėti vaikų balsą būtina.
„Mokykla, popamokinės veiklos – augina ir ugdo jauną žmogų, brandina ir ruošia savarankiškam gyvenimui. Formalusis ir neformalusis švietimas turi vienas kitą papildyti, kad vaikai galėtų semtis žinių mokykloje ir save realizuotų popamokinėse veiklose. Taip pat nepaprastai svarbu, kad kokybiškas ugdymas būtų prieinamas visiems vaikams. Tai ypač aktualu dabar, kai daugelio klasėse mokosi draugai su kuriais tenka kalbėtis užsienio kalba, vaikai neįprastai greitai turi prisiderinti, išmokti priimti kitokią kultūrą, dalintis rūpesčiu ir draugyste“, – sako I. Skuodienė ir kviečia išgirsti vaikų poreikius.
Diskusijoje Vaikų tarybos nariai aptarė šiandieninius visai švietimo bendruomenei kylančius iššūkius ir parengė pasiūlymus, ką reikėtų daryti, kad vaikai būtų labiau motyvuoti mokytis ir geriau jaustųsi mokykloje, aktyviau įsitrauktų į neformalųjį ugdymą. Vaikų tarybos nariai siūlo:
* klasės valandėlių metu daugiau kalbėti apie laiko planavimą, kad mokiniai išmoktų tinkamai susidėlioti dienotvarkę ir turėtų laisvalaikio;
* kontroliniai darbai turėtų būti paskirstyti tolygiai arba sutarta kiek jų gali būti per dieną;
* į klasę atėjusiems naujiems mokiniams turėtų būti paskiriamas mentorius, kuris padėtų adaptuotis, supažindintų ne tik su klase, bet ir mokykla, veiklomis joje;
* turėtų būti atsižvelgiama į kiekvieno mokinio individualius pasiekimus;
* turėtų būti inicijuojamos bendros mokytojų ir mokinių veiklos, kurios skatintų bendrystę ir leistų geriau pažinti vieniems kitus;
* mokykloje daugiau kalbėti apie savanorystę ir jos teikiamas galimybes realizuoti save;
* pačius moksleivius skatinti kurti būrelius, juos palaikyti;
* visomis įmanomomis priemonėmis (el.paštas, e-dienynas, informacinės lentos, klasės valandėlių metu ir pan.) skelbti informaciją apie esamus būrelius.
Į Vaikų tarybą išrinkta penkiolika narių iš visos Lietuvos. Moksleiviai posėdžiams, kurių kiekvienas yra susietas su aktualiomis temomis, ruošiasi bendraudami socialiniuose tinkluose, kur savo idėjomis dalijasi ir su kitais bendraamžiais. Iš viso per metus yra numatyta surengti šešis Vaikų tarybos posėdžius, kuriuose kviečiami dalyvauti ir skirtingų sričių specialistai, žinomi ir daug pasiekę tų sričių, kurios taps Vaikų tarybos diskusijų objektu, atstovai.
