Šiltas maistas mokyklose
Pagal vaikų maitinimo aprašą vaikai kasdien turi gauti šiltą šviežiai ruoštą maistą. Pietūs teikiami ne anksčiau kaip po 2,5 val. ir ne vėliau kaip praėjus 4 val. nuo pamokų pradžios. Rekomenduojama sudaryti galimybę pasirinkti iš kelių karštųjų pietų patiekalų ir kelių garnyrų. Taip pat rekomenduojama sudaryti sąlygas vaikams patiems įsidėti maisto.
Pietų metu turi būti galimybė pasirinkti patiekiamus karštuosius patiekalus: tausojantis patiekalas („Tausojantis“) ir patiekalas, pagamintas tik iš augalinės kilmės maisto produktų („Augalinis“). Jeigu pietų metu tiekiamas tik vienas patiekalas, ne mažiau kaip pusė į pietų valgiaraščius (15 dienų) įtrauktų patiekalų turi būti tausojantys ir (ar) patiekalai, pagaminti tik iš augalinės kilmės maisto produktų.
Tas pats patiekalas neturi būti tiekiamas dažniau nei kartą per savaitę, išskyrus gėrimus, garnyrus ir šaltus užkandžius. Patiekiamas maistas turi būti kokybiškas ir įvairus, daržovių (išskyrus bulves) ar vaisių garnyras turi sudaryti ne mažiau kaip 1/3 patiekalo svorio.
„Vertinant vienoje iš mokyklų pateiktą pasirenkamų patiekalų valgiaraštį nebuvo pažymėta, kurie patiekalai tausojantys, o augalinio apskritai nebuvo. Vaikai turi galimybę pasirinkti tik skirtingus mėsos patiekalus, pvz., maltos ar grynos mėsos. Žuvies, būtų galima taip traktuoti, jog pasirinkime net nėra. Mokyklos valgiaraštyje yra silkė bei žuvis marinate, tačiau tai nėra šiltas maistas ir tikriausiai daugiau skirtas mokytojams. Tarp garnyro pasirinkimo buvo tik bulvių košė, tad renkantis skirtingus patiekalų variantus moksleiviai galėtų užsisakyti nebent mėsą su daržovėmis. Padažai, pilami ant kiekvieno karšto patiekalo, neatrodo būtini ir dažnas vaikas jų nemėgsta, o virėjos net neklausia: pilti padažą ar ne?!
Salotos net trijų rūšių: morkų, kopūstų ir burokėlių. Degustuojant džiugu, kad maistas nepridegęs, neprikepęs, turintis mažai druskos, ne per sūrus. Atsigerti vandens galimybė yra, jis nemokamas, tačiau užkandžių bare viliojantys gėrimai dažnai nugali renkantis ką gerti. Buvo vertintas vienos dienos pasirenkamas meniu, tačiau kokia situacija, ar kasdien keičiamas patiekalų pasirinkimas, ar išlieka pastovumas ir patiekalų pasikeitimų nėra?! O gal tik karšti užkandžiai: kibinai, dešrainis nesikeičia, nors pagal vaikų maitinimo aprašą turėtų nesikeisti tik šalti užkandžiai.
Problematika išlieka, kad vaikams nepakanka dvidešimties minučių trukmės pertraukos ir pavalgyti jiems pritrūksta laiko. Tuomet tikrai nebelieka laiko rinktis karštą maistą, tiesiog tampa greičiau užkąsti dešrainį, kibiną ar kažką iš šaltų užkandžių. Dar labai svarbus veiksnys yra aplinkos jaukumas, norėtųsi, kad mokyklos valgykla būtų vieta, kur skamba muzika, renkasi jaunimas, valgo jų mėgstamus, tačiau skanius ir sveikatai palankesnius valgius“, – komentuoja maisto technologė Raminta.
Mokyklose parduodami užkandžiai – ar tikrai sveikatai palankūs?
Pagal vaikų maitinimo aprašą šiltas maistas turi būti gaminamas ir patiekiamas tą pačią kalendorinę dieną. Šaldytus pusgaminius kaip šiltą maistą leidžiama patiekti bendrojo ugdymo programas įgyvendinančiose įstaigose ir poilsio stovyklose, kurių virtuvėse yra galimybės tik pašildyti maistą. Vadinasi, didžiojoje dalyje Lietuvos mokyklų turi būti maistas ruošiamas tik šviežiai, negali būti atitirpintų bandelių, kibinų, dešrainių ir pan.
R. Bogušienė kelia klausimą, pvz., dešrainiai, kibinai – ar tikrai gaminami vietoje ir nėra šaldyti pusgaminiai? Sunku vertinti, bet būtų puiku, kad į mokyklas grįžtų šviežiai keptos bandelės, sausainiai, pyragai, žinoma sveikatai palankesni – su mažiau cukraus, viso grūdo ir iš įvairesnių, ne vien tik kvietinių miltų. Taip pat galėtų išlikti dešrainiai, picos, kibinai, tačiau sveikatai palankesni, su daug daržovių. O galbūt derėtų visiškai atsisakyti užkandžių, tuomet vaikai galėtų rinktis mokyklos valgykloje tik iš šilto bei šviežiai ruošto maisto.
Pagal vaikų maitinimo aprašą mokyklose parduodami užkandžiai – tik su tėvų atstovų sutikimu (raštišku pagal įstatymą vaikų atstovų pritarimu (kiekvienų mokslo metų pirmą mėnesį)).
„Nesu tikra, ar tėveliai, pasirašydami kiekvienų mokslo metų pradžioje, mato tik sudedamąsias dalis, ar mato kaip iš tiesų atrodo tie užkandžiai, kuriuos vaikai gali rinktis. Užkandžių bare nemačiau jokių vaisių ir daržovių, riešutų, sveikuoliškų keksiukų, vandens. Gėrimai saldinti, vizualiai net atrodantys tarsi energiniai gėrimai, kurių užrašai „šaukia“ – su vitaminais, atitinka reikalavimus mokykloms. Bandelės su itin ilga sudėtimi, sintetinių kvapiųjų medžiagų ir margarino „puokšte“, picos skonio sausainiai su silicio dioksidu ir daugelis kitų menkaverčių užkandžių. Būdama dviejų mokyklinukių mama, palaikau užkandžių nebuvimą mokyklose arba jų pasirinkimas turi būti tikrai sveikatai palankus“, – sako maisto technologė Raminta Bogušienė.
Kokius užkandžius mokiniai perka šalia mokyklų?
Mokyklose parduodami užkandžiai yra viena, tačiau už jos ribų jų yra dar daugiau. Parsinešti iš parduotuvės užkandžius į mokyklą nėra draudžiama ir vaikai tuo tikrai naudojasi.
Vesdama edukacijas mokyklose maisto technologė pastebi, kad neretai sutinkami saldinti gėrimai neatitinka rekomenduojamos normos, kuri yra 5 g/100 g cukrų, o su 10 g/100 g cukrų, kai beveik 1,25 l limonado išgėrę vaikai gauna virš 125 g cukraus, tai yra 25 arbatiniai šaukšteliai cukraus. O kur dar tikrieji traškučiai su mononatrio glutamatais E621, įvairiausi saldainiai, sausainiai, bandelės ir t. t. Taip, yra vaikų, kurie nevalgo nei pusryčių namuose, nei mokyklose pietų, tačiau, ar tikrai geriau sotūs ir nesvarbu kuo?!
„Vertinant vaikų pasirinkimus, pastebiu, tik gal kokius 2-3 proc. vaikų, kurie vietoj užkandžių mieliau renkasi šviežiai ruoštą šiltą maistą, ir vandenį, vietoj limonadų. Ką reikėtų padaryti, kad maisto ir gėrimų pasirinkimas bendrojo ugdymo įstaigose būtų sveikatai palankesnis?!“, – retoriškai klausia iniciatyvos „Sveikatai palankus“ įkūrėja R. Bogušienė.
