Apie vaikų urogenitalinės sistemos anomalijas ir urogenitalines ligas kalbamės su Respublikinės Šiaulių ligoninės Vaikų chirurgijos, ortopedijos-traumatologijos centro vadovės pareigas laikinai einančia gydytoja vaikų chirurge Evelina Klepšyte-Janauskiene.
– Ar dažnai vaikams diagnozuojamos urogenitalinės sistemos anomalijos ir urogenitalinės ligos?
– Taip, tai – dažnas vaikų sveikatos sutrikimas. Kaip rodo statistika, jis yra antroje vietoje po įgimtų širdies patologijų. Labai svarbu, kad kuo anksčiau būtų diagnozuojamas šis sutrikimas ar anomalija, nes tai padės mažyliui išvengti skausmo ir kitų nemalonių pojūčių, net komplikacijų. Kiekvieno naujagimio lytinius organus turėtų apžiūrėti tiek naujagimių, tiek šeimos gydytojas.
– Į kokius požymius tėveliai turėtų labiausiai atkreipti dėmesį?
– Vaikučiui augant tėvai kartu su šeimos gydytoju turi atidžiai stebėti lyties organus, taip pat atkreipti dėmesį į tai kaip vaikas šlapinasi. Pastebėjus, kad yra kokių nors šlapinimosi sutrikimų, išskyrų ar genitalijos atrodo ne visai taip, kaip turėtų, reikėtų pasirodyti vaikų chirurgui. Neretai jos pastebimos tik tada, kai mažuosius pacientus ima dažnai varginti šlapimo takų ir organų infekcijos ar augant, brendimo metu išryškėjus tam tikriems simptomams.
Laiku diagnozuoti šias ligas ir patologijas gali padėti vaikų chirurgas. Su juo pravartu pasikonsultuoti, jei tėvams kilo įtarimų, vaikas turi pasikartojančių nusiskundimų, kurių priežasties nepavyksta nustatyti.
– Kada jau reiktų kreiptis pagalbos į gydytojus?
– Kuo anksčiau bus nustatytas sutrikimas ar anomalija, tuo didesnė tikimybė, kad mažylis išvengs skausmo, kitų nemalonių pojūčių ir komplikacijų. Kaip minėta, kiekvieno naujagimio lytinius organus turėtų apžiūrėti jau naujagimių gydytojas kūdikiui gimus, taip pat šeimos gydytojas pirmųjų vizitų metu.
Reikėtų atkreipti dėmesį į jo kapšelį – galbūt jis pernelyg mažas, viena pusė ženkliai didesnė arba pačiupinėjus atrodo lyg būtų tuščias, pakitusios spalvos, o galbūt sėklidės ar viena iš jų nenusileidusios. Nustatoma ir mergaičių lytinių organų pakitimų.
– Reikia atkreipti dėmesį, ar kuri nors jų dalis nėra per didelė ar per maža, lytiniai organai ryškiai nesimetriški, suaugę, atrodo ne tokie, kokie turėtų būti. Vėliau tėvai kartu su šeimos gydytoju turi atidžiai stebėti vaiko lytinius organus, o pastebėję kokių nors šlapinimosi sutrikimų, išskyrų ar pačių genitalijų pakitimų kreiptis į vaikų chirurgą ar ginekologą.
– Kokie simptomai rodo lyties organų sutrikimus?
– Jeigu atsirado šlapinimosi sutrikimų, tokių kaip šlapimo nelaikymas, nekontroliavimas, susilaikymas, skausmingumas arba naktinis šlapinimasis – visais šiais atvejais reikėtų pasitikrinti profilaktiškai. Kiti simptomai, kurių negalima ignoruoti – išskyros iš lytinių organų, jų sudirgimas, paraudimas, skausmingas, pasunkėjęs šlapinimasis, specifinis kvapas, taip pat bet koks pilvo maudimas, skausmas. Taip gali pasireikšti šlapimo organų uždegimai, infekcijos. Jeigu jos kartojasi, gali būti susijusios ir su įgimtomis problemomis.
Net jeigu vaikas niekuo nesiskundžia, laikas nuo laiko reikia apžiūrėti jo genitalijas ir įsitikinti, ar neatsirado kokių nors darinių. Tai turėtų žinoti ir patys vaikai. Paaugliai berniukai turėtų stebėti, ar neatsiranda skausmų, prieš tai nebuvusių darinių, erekcijos sutrikimų, mergaitės – pilvo apatinės dalies skausmų, neįprastų išskyrų. Kilus bet kokiems įtarimams, bent menkiausioms abejonėms, būtina registruotis vaikų chirurgo konsultacijai. Geriau jau pas jį apsilankyti be reikalo, negu pavėluoti ir po to gailėtis.
– Kokios patologijos diagnozuojamos dažniausiai?
– Urologinės ligos ir urogenitalinės sistemos sutrikimai, dėl kurių pacientai kreipiasi į vaikų chirurgą dažniausiai yra nenusileidusios sėklidės, išvaržos, šlapimo takų infekcijos ir akmenys, uždegimai, sąaugos, fimozė (siaura apyvarpė), balanopostitas (varpos galvutės ir apyvarpės uždegimas). Rečiau pasitaiko šlaplės pertvaros anomalijos, išsiplėtusios kapšelio venos, šlapimo pūslės cistos, įvairios įgimtos inkstų patologijos, vezikoureterinis refliuksas (būklė, kai šlapimas teka atgal iš šlapimo pūslės į šlapimtakius).
Mergaitėms retesnės lytinių lūpų ir šlaplės sąaugos, šlaplės, vulvos, šlapimo pūslės uždegimai. Joms gali pasitaikyti kiaušintakių užsisukimo atvejų, berniukams – sėklidės užsisukimas. Abiem lytims būdingi šlapimo takų, inkstų akmenys. Vaikams taip pat diagnozuojamos onkologinės urogenitalinės sistemos ligos, navikai.
– Kaip šios ligos diagnozuojamos?
– Pirmiausiai vaikų chirurgas apžiūri pacientą, labai svarbi apžiūros dalis – apčiuopa. Po to gali būti skiriamas šlapimo, kraujo tyrimas, atliekama echoskopija, rentgeno tyrimas, ekskrecinė urograma, kompiuterinė tomografija. Dažnai tyrimų rezultatai vertinami kartu su kitų specialistų komanda – urologu, ginekologu ir kt.
Kai kurie tėvai be reikalo baiminasi, kad vaikas bus iškart operuojamas, didelė dalis urogenitalinių ligų, patologijų gydomos medikamentais ar minimaliai invazyviomis procedūromis. Menas yra ne išoperuoti, o nuspręsti, ar operuoti būtina ir kada geriausia tai daryti. Be to, ir vaikams vis dažniau atliekamos tausojančios laparoskopinės operacijos (per mažus pjūvius), neaiškiais atvejais galimos diagnostinės laparoskopijos.
– Kokios sveikatos problemos kyla laiku nediagnozavus ar negydant urogenitalinės sistemos ligų?
– Pavėlavus diagnozuoti ir gydyti urogenitalinės sistemos sutrikimus ateityje galimos tokios komplikacijos kaip šlapimo sistemos infekcijos, pielonefritas (inkstų uždegimas), vaikinams erekcijos ir lytinės funkcijos sutrikimai, vaisingumo sutrikimai.
