Įrengia instaliacijas
Vilniaus lopšelio-darželio „Jurginėlis“ direktorius, Vytauto Didžiojo universiteto ir Vilniaus universiteto dėstytojas, daktaras Sergejus Neifachas sako, kad svarbu vaikus pažindinti su istorija jau nuo mažų dienų, nes tai formuoja vaikų atmintį, faktų suvokimą, istorinį mąstymą. Jis pabrėžia, jog su ikimokyklinukais kalbėtis apie istorinius įvykius yra netgi smagiau nei su mokyklinio amžiaus vaikais, nes jie, išgirdę istorinį faktą ar pamatę istorinį paminklą, išreiškia nesuvaidintą nusistebėjimą ir tampa smalsūs kodėlčiukai.
Paklaustas, kaip lopšelyje-darželyje „Jurginėlis“ yra minimos Lietuvai svarbios datos, S. Neifachas atsako, kad šioje srityje idėjų jiems netrūksta. Norėdami įprasminti istorinę atmintį, pedagogai ir vaikai keliauja aplankyti istorinių objektų ar architektūrinių paminklų, organizuoja žaidimus, galvosūkius ar netgi vaidinimus. Į darželio rengiamas iniciatyvas noriai įsitraukia tiek pedagogai, tiek vaikai, tiek tėvai.
„Darželyje jau turime tokią susiformavusią tradiciją, kad kiekvienais metais, Vilniaus miesto gimtadienio proga, kuriame įvairias instaliacijas. Darželio kiemas, klasės ir koridoriai virsta tam tikrų laikų erdvėmis. Pavyzdžiui, prieš koronaviruso pandemiją mes kūrėme Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto rūmus. Pedagogai su vaikais diskutavo apie renesanso architektūrą, muziką, šokius. Kad įsijaustume į tų laikų nuotaiką, aš ir pavaduotoja netgi išsinuomavome renesanso stiliaus drabužius. Visi bent trumpam tapome kunigaikščiais ir dvariškiais“, – prisiminimais dalinasi Sergejus Neifachas.
Istorija – ir žmonių vertybės
Pradinių klasių mokytojas Dominykas Kriauza taip pat stengiasi savo mokinius sudominti Lietuvai svarbiais istoriniais įvykiais. Dar prieš pandemiją mokytojas į klasę kviesdavo istorikus ar pačių istorinių įvykių liudytojus, kad šie su vaikais pasidalintų unikaliais, vaizdingais pasakojimais.
„Prieš susitikimą su svečiu, vaikams būdavo pristatomas istorinis kontekstas, temą nagrinėdavome kruopščiai, dėl to mokiniams natūraliai iškildavo įdomūs klausimai, kuriuos pateikdavome atvykusiam svečiui, siekiant užmegzti atvirą, jautrų, nepamirštamą dialogą. Šiomis dienomis dialogas tarp klasės ir svečių vyksta, bet per tiesioginę transliaciją palaikančias programėles“, – mokytojavimo patirtimi dalinasi pradinių klasių mokytojas.
Dominykas mano, kad kiekvienas istorinis įvykis atspindi tam tikras žmonių vertybes. Kiekvienas pokalbis ar nagrinėjama tema būna aktualesnė, kai yra tikrinamos asmeninės vertybės.
„Pavyzdžiui, labai lengva kalbėti su mokiniais apie 1991 metų sausio 13 dienos įvykius pabrėžiant, kad susirinkusius gynėjus siejo vienybės, laisvės, sąžiningumo, pagarbos vertybės. Mokiniai pradeda garsiai svarstyti: ar jų vertybės sutampa su laisvės gynėjų vertybėmis, ar jie gintų savo laisvę, ar jie būtų vieningi, jeigu atsirastų blogiukų ir t.t. Per istorijos pamokas kalbame ir apie vertybes, tai paverčia turinį artimu, jautriu ir aktualiu.“, – sako mokytojas D.Kriauza.
Vienas iš būdų – kūrybiški žaidimai
Žaidimų galima prisigalvoti įvairių: iš popieriaus gaminti Lietuvos valstybės vėliavą ar sudėlioti Gedimino pilies bokštą.
Pavyzdžiui, lietuviškų ir ekologiškų žaislų gamintojas „Mano pilis“ Gedimino pilies bokštą siūlo susikonstruoti patiems, iš kartono. Tokį namelį galima ne tik pastatyti, bet ir nuspalvinti. Tai yra ne tik smagi pramoga vaikams, bet ir būdas visai šeimai kokybiškai praleisti laiką, priežastis su vaikais pasikalbėti apie Lietuvos istoriją.
