Svarbiausia nepanikuoti. Kai kurie tėvai intuityviai taiko metodus, kuriuos paprastai žino iš vaikystės: įveda bausmių ir apdovanojimų sistemą, riboja laiką, praleistą vaikui žaidžiant, liepia mokytis daugiau. Kiti laukia, gyvena tikėdamiesi, kad sunkumai, su kuriais susiduria jų vaikas, yra laikini ir vieną dieną vaikas juos tiesiog „išaugs“.
Tačiau nė vienas iš šių būdų nėra teisingas. Pirmasis dažniausiai yra neproduktyvus, dar labiau smukdantis vaiko motyvaciją. Antrasis iš esmės pagrįstas tėvų, kurie tikisi, kad problema išsispręs savaime, norais. Šiuo atveju, verta žinoti, kad pastebėti simptomai, tokie kaip: pažymių pablogėjimas, naujų žinių įgijimo sunkumai, išsiblaškymas ar, pavyzdžiui, mokymosi savarankiškai stoka dažnai yra tik išorinių kitų – kartais daug rimtesnių – sunkumų, su kuriais susiduria vaikas, priežastis. Rimtais įspėjamaisiais signalais galima laikyti ir tai, jog vaikas bijo eiti į mokyklą, vis dažniau praleidžia pamokas, o mokymosi rezultatai ženkliai nukrypo nuo bendraamžių.
Šioje vietoje verta užduoti klausimą: ar vaikas tikrai gali tiesiog „išaugti“ iš tokio pobūdžio problemų? Ilgametė mokytojų, psichologų ir mokyklų pedagogų patirtis rodo, kad tai mažai tikėtina. Atvirkščiai – ignoruojant problemas, šios tik gilėja, o spręsti jas darosi vis sudėtingiau. Deja, daugelis tėvų pradeda ieškoti pagalbos tik tada, kai problemos jau yra pažengusios, o jų sprendimo būdai reikalauja neproporcingai daug vaiko darbo ir pastangų.
„Braingym“ kognityvinių įgūdžių centruose dažnai susiduriame su pirmųjų, iš pažiūros „nekaltų“ simptomų, kurie dažniausiai pasireiškia kartu su vaiko mokymosi sunkumais, ignoravimo pasekmėmis. Todėl paruošėme 6 problemų sąrašą, su kuriomis dažniausiai susiduria moksleiviai ir kurių, remiantis mūsų patirtimi, tikrai nereikėtų ignoruoti tikintis, kad vieną dieną jos stebuklingai išnyks.
1 problema: vaikas negali susikaupti
Išoriniai požymiai: vaikas nesugeba susikaupti ties atliekamomis užduotimis, greitai išsiblaško, pamiršta, ką turėjo padaryti, kartais prašo pakartoti sąlygą daug kartų, kad užduotis būtų pabaigta. Vaikas daro daug klaidų ir praleidžia smulkmenas. Jam sunku nusėdėti vietoje. Mokymosi procesas stringa, o kartais vaikas visai nereaguoja į jam pavestas užduotis.
Galimos priežastys: Koncentracijos problemų šaltiniai gali būti labai įvairūs – pradedant nepakankamu miegu, aukštu streso lygiu, netinkama mityba, pertekliniais dirgikliais, su kuriais vaikas susiduria, iki neurologinių ir psichologinių problemų, tokių kaip nesugebėjimas kontroliuoti emocijų, dėmesio deficito hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD) arba dėmesio deficito sutrikimas (ADD).
Sprendimo būdai: Be to, kad reikia rūpintis pagrindiniais klausimais, tokiais kaip miego reguliavimas, streso lygio mažinimas, mitybos praturtinimas ingredientais, turinčiais teigiamą poveikį nervų sistemai, ar vaiko aplinkos dirgiklių pašalinimu, verta imtis ir kitų atitinkamų priemonių pvz.: dėmesio pratimų. Norint pasiekti rezultatų, laikomasi vadinamųjų 3R taisyklės, t.y. rūpinimosi reguliarumu (dirbti nustatytu ritmu), rutinos ir repeticijos modeliu – kartojimu (nuolat kartoti komandas, kol bus pasiektas norimas efektas).
2 problema: vaikas turi atminties problemų
Išoriniai požymiai: vaikas nesugeba atkurti netolimos praeities įvykių (pavyzdžiui, tą pačią dieną), neprisimena, kas buvo pasakyta pamokoje, pamiršta į mokyklą atsinešti reikalingas priemones, kalbėdamas pamiršta vieną kitą žodį arba neatpažįsta neseniai sutiktų žmonių. Galite pastebėti, jog vaikui kyla problemų atpasakojant prieš akimirką skaitytą turinį.
Galimos priežastys: Kaip ir susikaupimo problemų atveju, atminties problemos taip pat gali būti organinės kilmės ir, be kita ko, dėl nervų sistemos pažeidimų (pavyzdžiui, dėl galvos traumos), medžiagų apykaitos ir infekcinių pokyčių, ir net dėl hipotirozės ar anemijos.
Sprendimo būdai: Priklausomai nuo problemos priežasčių – gali prireikti neurologinio gydymo, arba profesionalios psichologo, psichoterapeuto pagalbos. Mitybos racioną praverstų praturtinti naudingais vitaminais (daugiausia B2 ir folio rūgštimi) bei tinkamais papildais (pvz., japoniniu ginkmedžiu), išbraukiant iš valgiaraščio cukraus turinčius produktus. Nepamirškite, jog atmintis yra treniruojama, o tai daryti tikrai verta, reikia tik praktikuotis. „Braingym“ ne kartą matėme nuostabių pokyčių, kuriuos gali atnešti intensyvios, kruopščiai atliekamos atminties treniruotės.
3 problema: vaikui trūksta savarankiškumo
Išoriniai požymiai: Nesvarbu kiek metų vaikui, jam vis tiek reikia pagalbos atliekant daugybę veiklų. Į tai, be kita ko, įeina ir mokymasis bei namų darbų atlikimas, kurių vaikas negali atlikti be tėvų kontrolės ir paramos. Savarankiškumo trūkumas dažniausiai atsiskleidžia ir palyginti menka iniciatyva (namų darbais rūpinasi tėvai, o ne vaikas), žema motyvacija mokytis, atsakomybės jausmo už mokyklines pareigas stoka, o kartais atmestinu vaiko požiūriu „mama vis tiek man padės, žinos“.
Galimos priežastys: Nepriklausomybės stoką, deja, dažnai lemia auklėjimo klaidos ir per didelė tėvų apsauga. Suprantama, jog tėvai, turi gerų ketinimų, tačiau daugeliu atvejų – mokyklinių darbų atlikimas ir įprotis atlikti namų darbus kartu tik stiprina abipusį tikėjimą, jog vaikas nėra pakankamai pajėgus susitvarkyti pats. Ateityje tai gali turėti dar blogesnių pasekmių, tokių kaip kūrybiškumo stoka gyvenime ir žema savigarba.
Sprendimo būdai: Neskatiname visai nepadėti savo vaikui, siūlome daryti tai išmintingai, ugdant pasitikėjimą ir jausmą, jog vaikas gali pats. Pastebėję, kad vaikui nesiseka vienoje srityje, neturėtume darbų atlikti už jį. Vietoj to, motyvuokite toliau stengtis ir įvertinti visas, net ir menkiausias, sėkmes. Nepamirškite, kad norėdami, jog vaiko smegenys tinkamai vystytųsi, turime duoti kuo daugiau galimybių vaikui eksperimentuoti, atrasti pačiam, mokytis iš klaidų. „Braingym“ smegenų treniruočių metu tam sukuriame puikias sąlygas.
4 problema: vaikui reikia daug laiko mokytis ir atlikti namų darbus
Išoriniai požymiai: tiek pasiruošimas kontroliniams darbams, tiek namų darbų ruošimas vaikui visada užtrunka ilgai. Užduotys pamokose atliekamos lėčiau, todėl dažnai kyla problemų jas atlikti laiku. Taip neatlikti ir neišmokti dalykai virsta žinių spragomis.
Galimos priežastys: Tam gali būti daug priežasčių – nuo aukščiau paminėtų koncentracijos problemų (vaikas labai lengvai blaškosi), iki specifinių mokymosi sunkumų neurologiniu pagrindu (pvz., disleksija ar diskalkulija) iki sensorinės integracijos problemų. Mažiau išvystyti vaiko pažintiniai gebėjimai reiškia, kad jam reikia daug daugiau laiko apdoroti ir suprasti informaciją iš aplinkos. Priežastis taip pat gali slypėti susilpnėjusioje darbinėje atmintyje, kuri neleidžia vaikui pakankamai ilgai saugoti tam tikrus duomenis, reikalingus efektyviai atlikti jam duotą užduotį. Sunkumų šaltinis taip pat gali būti įvairaus pobūdžio emociniai sutrikimai (pavyzdžiui, neurotinio pobūdžio) arba žema savivertė.
Sprendimo būdai: šiuo atveju aiškus sričių vertinimas nurodytų problemos šaltinį. Gali būti naudinga nustatyti stipriąsias ir silpnąsias vaiko puses bei pritaikyti mokyklos darbo ir mokymo metodus. Svarbu „nepaleisti“ problemos ir stebėti pagerėjimą, atsižvelgiant į tai, kokių priemonių buvo imtasi. „Braingym“ centre prieš smegenų treniruotes ir po jų visada atliekame kognityvinių įgūdžių testą, kuris leidžia tiksliai nustatyti vaiko kognityvinių įgūdžių lygį ir treniruočių metu pasiektą pažangą šioje srityje.
5 problema: vaikui sunku skaityti
Išoriniai požymiai: vaikas skaito daug lėčiau nei jo bendraamžiai ir daro daug klaidų. Skaitymas trūkinėjantis ir jam sunku sklandžiai pereiti nuo žodžio prie žodžio, galimas žodžių, jų galūnių ar atskirų raidžių painiojimas. Sunku atpažinti ir ištarti žodžius, o kartais suprasti, ką perskaitė. Skaitydamas jis lengvai blaškosi ir tampa neramus.
Galimos priežastys: skaitymo sunkumai gali rodyti arba nereikšti disleksijos – specifinio, dažniausiai įgimto vaiko sunkumo mokantis skaityti ir rašyti. Tačiau sunkumai gali atsirasti ir dėl streso (dažniausiai dėl savęs lyginimo su kitais vaikais) arba dėl baimės skaityti. Kitos galimos priežastys slypi girdimosios informacijos apdorojimo įgūdyje (kuris būtinas skaitymo supratimui), mokymosi skaityti procese ir nepakankamame skaityme, praktikoje. Diagnozuojant tokius sunkumus atmetami regėjimo ar klausos sutrikimai.
Problemos sprendimas: kuo greičiau pradėkite spręsti vaiko skaitymo sunkumus, kad problema neįsišaknytų sukeldama mokymosi bei žinių spragų. Veiksmingiausias metodas yra kantrūs, sistemingi pratimai, kurie gali būti atliekami kaip pedagoginės terapijos dalis arba, pavyzdžiui, profesionalus smegenų lavinimas, kurio metu lavinamas girdimosios informacijos apdorojimas, taip pat atmintis, koncentracija ir loginis mąstymas.
6 problema: vaikas nesupranta jam pavestų komandų ar užduočių
Išoriniai požymiai: Vaikas nereaguoja į jam adresuotas žodines komandas, net jei jos kartojasi keletą kartų. Kartais atrodo, kad negirdi, kas jam sakoma. Taip pat kartais nesupranta rašytinių instrukcijų, sąlygų, todėl turi problemų atlikdamas užduotis – tiek mokykloje, tiek atliekant namų darbus. Kartais atrodo, kad jis išsiblaškęs, o mintimis jis „kažkur kitur“.
Galimos priežastys: Esant tokio pobūdžio sunkumams, visada pirmiausia reikia atmesti klausos ar regėjimo problemas. Tačiau žodinių ir rašytinių komandų nesupratimo priežastis gali būti neteisingas girdimosios arba vaizdinės informacijos apdorojimas, t. y. specifiniai neurologinio fono sutrikimai, susiję su klausos ir (arba) regos pojūčiu.
Problemos sprendimas: Visų pirma, svarbu bendravimo būdą pritaikyti prie vaiko suvokimo gebėjimų, t.y kalbėti lėtai ir aiškiai, taip pat paprasta, nesudėtinga kalba. Nustatant girdimosios arba vaizdinės informacijos apdorojimo problemas – labai svarbu kuo greičiau atlikti pratimus, kurie leistų ugdyti šiuos įgūdžius ir sudarytų sąlygas tinkamai sritims funkcionuoti. Mūsų patirtis rodo, kad profesionalus smegenų lavinimas šiuo atžvilgiu duoda puikių rezultatų.
Pabaigai – kai pastebite, jog vaikas turi problemų mokykloje – nenuvertinkite jo, tikėdamiesi, kad „gal iš to išaugs“. Venkite natūralaus noro kaltinti arba situaciją pavadinti „tingėjimu“. Vietoj to, atidžiau pažvelkite į tai, su kuo konkrečiai jūsų vaikas nesusitvarko ir kokios gali būti to priežastys. Galbūt mokymosi sunkumai kyla iš kitų šaltinių, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. „Braingym“ siūlome išsamiai diagnozuoti vaiko kognityvinius įgūdžius, kurie yra itin svarbūs tinkamam vystymuisi, mokymuisi. Turime įrankius, kurie labai tiksliai ištiria kognityvinių įgūdžių lygį ir nurodo, su kuriuo iš jų vertėtų dirbti. Tikslus įvertinimas ir atitinkami korekciniai veiksmai gali paskatinti vaiką vėl pamėgti mokyklą, o naujos žinios ir jų troškimas siesis su malonumu. Daugybė tyrimų parodė, kad profesionalus smegenų lavinimas ne tik pagerina vaiko kognityvinius įgūdžius, bet skatina pasitikėjimą savimi, savivertę, kuri savo ruožtu turi tik teigiamą poveikį bendram vaiko vystymuisi.
