„Dar A. M. Maslow išryškino, kad vaikui ugdymo aplinkoje svarbu patenkini ne tik fiziologinius, bet ir saugumo, meilės, savigarbos bei savirealizacijos poreikius. Kas būtent sudaro ugdomosios aplinkos elementus, kurie galėtų patenkinti vaiko poreikius? Kambario forma ir dydis, spalvos, interjero erdvės, medžiagos iš kurių sudaryta erdvė, ugdomosios priemonės ir jų parinkimas, interaktyvios priemonės. Kokia turi būti aplinka, kad ji kviestų vaiką paimti priemones ir jas išbandyti praktiškai?
Pagal Vygotzki koncepciją, efektyvus mokymasis prasideda tuomet, kai vaiko aplinkoje kyla tam tikrų sunkumų arba iššūkių, kurie viršija jo dabartinį gebėjimų lygį. Tai reiškia, kad kambaryje turi slėptis kiek sudėtingesni žaislai, kurie vaikui net nejaučiant taptų stimuliacija juos paimti, atrasti, ištirti ir tuo pačiu skatintų motyvaciją atlikti užduotį iki galo. Svarbu, kad aplinka būtų įtraukianti, kad joje būtų palikta fizinių reiškinių, kuriuos galima tyrinėti, išjausti, mokantis reflektuoti kartu su vaiku“, – teigia ji.
Augintiniai ir knygos
Kaip turi atrodyti tinkamai įrengtas vaiko kambarys? Pasak A.Domutytės, svarbu, kad šioje vietoje būtų pojūčius stimuliuojančių daiktų, kuriuos mažylis galėtų stebėti, liesti, išgirsti, pajausti. Kitas svarbus akcentas – erdvė turi būti papildyta dirgikliais, tačiau saugi.
„Nuostabu, jei namuose turite daug praktinių daiktų, kaip spintelės, kad vaikas išmoktų jomis naudotis savarankiškai. Pavyzdžiui, labai svarbu, kad vaiko kambaryje būtų siena, kurioje būtų galima keisti vaizdus – plakatai, nuotraukos, žemėlapiai. Svarbiausia, kad vaikas pats turėtų galimybę kurti savo aplinką. Ją konstruoti, išjausti, išmatuoti.
Kitas svarbus akcentas – knygų lentyna. Rekomenduojami leidiniai būtų enciklopedijos, žodynai, emocijų knygutės, kokybiška pažintinė literatūra, laikraščiai, žurnalai. Taip pat svarbu, kad vaiko kambaryje būtų sporto priemonių, kurias panaudojant galima smagiai ir aktyviai praleisti laiką (pavyzdžiui, lankai, šokinėjimo virvelė)“, – vardija pedagogė.
Nepamirškite vaiko aplinkoje įrengti garso sistemos, kuri leistų mažyliams išgirsti pažintinius garsus: lietų, griaustinį, džiunglių šlamesį, klasikinę ar mėgstamą muziką.
„Leiskite vaikui pačiam pasirinkti muziką, skatinkite įvairovę. Meno dirbtuvės namuose – geriausias prieskonis vaiko kūrybiniams gebėjimams lavinti. Vaiko darbelius kabinkite jo akių lygyje. Taip pabrėšite jo pasiekimus ir užfiksuoti rezultatus. Tikslingai parinktos pagrindinės priemonės – popierius ir daug vietos. Leiskite vaikui piešti atsigulus, atsisėdus, teptukais ir rankytėmis bei eksperimentuoti“, – pabrėžia A.Domutytė.
Saugumui užtikrinti, pasirūpinkite mažu nameliu ar palapine, kitaip tariant, slaptu kampeliu, kuris padės išreikšti emocijas.
Kita paprasta priemonė, kuri padės vaikui daugiau kalbėti apie savo jausmus ir reflektuoti – veidrodis ir artimųjų bei paties vaiko nuotraukos. Taip lavinsite emocinį intelektą, padėsite savasties suvokimui. Nuotraukos turi būti išraiškingos, ekspresyvios, perteikiančios emociją. Galerija gali būti tęstinė, nuolatos pildoma ir aptariama kartu su vaiku apie vietas, kuriose buvo, įspūdžius, kuriuos jautėte.
Stebuklingi daiktai
„Jeigu neturite alergijų – gyvūnai aplinkoje išties svarbus akcentas, ugdantis rūpestingumą, empatiją. Jeigu nėra galimybės turėti žuvytes, šunį ar papūgą – pažinti gyvūnus padės gyvūnų trafaretai ar kiti dirbtiniai gyvūnai – svarbiausia imituoti gyvūnų garsus bei judesius.
Kai vaikas turi nuolatinę žaislo vietą, pažymėtą lipduku ar tam tikru simboliu (schema) – tai skatina gebėjimą tvarkytis ir savarankiškumą. Skatinkite, kad vaikas pats mokytųsi pertvarkyti aplinką, rūpintis savo kambario tvarka. Tam labai svarbu lentynos, žaislų kiekis neturėtų būti besaikis, puiku, jei kas mėnesį rotuosite žaislus. Apibrėžkite erdvę žaisti kilimu, gali būti vienspalvis arba su nežymiomis spalvomis, ar kitaip pažymėta vieta, kad neužgožtų daiktų ar žaislų“, – pažymi Airija.
Kitas svarbus akcentas – stebuklingi daiktai ar žaislai kambaryje. Jie, pasak A.Domutytės, gali būti įtraukiami ugdymo veiklos metu, bet turi būti nepasiekiami ir turėti paskirtį. Pavyzdžiui, atkeliauti mokantis tam tikro dalyko, paslapčia, netikėtai ir tapti ritualu – sustiprinti mokymosi atradimo džiaugsmą. Ir žinoma, linksmiausia vieta vaiko kambaryje – praktinės dirbtuvės. Ši erdvė turi būti atvira, nuolat kisti, palikti galimybę vaikui eksperimentuoti ir atrasti lyderystės įgūdžius per žaidimą, pavyzdžiui, iš antrinių žaliavų galite įrengti vaikui gydytojo kabinetą, parduotuvę ar cheminių bandymų vietą, kur vaikas galės atrasti savo super galias.
„Jeigu atsitinka taip, kad išsisemiate kurti vis naujus dalykus, pradėkite kategorizuoti. Tai reiškia išsirinkti kokią sritį mes galime ugdyti namuose: pojūčių ar intelektų, gebėjimų ar savybių. Prie kiekvieno iš šio punkto galima stabtelti ir pagalvoti ar tikrai turime pakankamai priemonių šiai sričiai tobulinti buityje. Patarimas – žaisti kartu. Svarbu ne tik tai, kokius daiktus parūpiname, bet ir ką veikiate drauge su tomis priemonėmis – jūs ir vaikas.
Veiksmingą rezultatą lemia bendravimas, emocija ir pozityvumas. Šioje erdvėje jūs tampate mokytoju, gidu, maisto testuotoju, kepėju, pirkėju ir tt. Na, o įrengus paprastas, minėtas erdves, įgalinsite vaiką žaisti, atrasti, pažinti ir išgyventi pasaulį bei jo kuriamas istorijas. Prisiminkime, kad tinkamai paruošdami namų erdvę, mes paliekame didžiulius įspaudus vaiko smegenų centruose ir pažadiname jo galias“, – šypsosi tarptautinio darželio atstovė.
