„Kai gimė sūnus, man buvo 25-eri. Skrajojau kaip ant sparnų – mokslai baigti, dirbu mėgiamą pedagogės darbą, kas gali būti geriau? Dvejus metus paauginusi sūnų grįžau į darbą, jis iškeliavo į darželį, ir kurį laiką nieko net patys nepastebėjome. Tačiau kai Andriui sukako penkeri, su vyru pamatėme, kad viena jo ausytė gana smarkiai atlėpusi. Žinoma, jei jau visai atvirai, matėme tą ir seniau, bet vis „nurašydavome“ netikusiai kepurėlei, ar tikindavome save, kad gal miegojo nepatogiai“, – pasakoja Rasa.
Ji šiandien puikiai suvokia, kad problemą neigti buvo labai netikęs sprendimas – kai sūnus pradėjo lankyti ikimokyklinę grupę jos pačios darbovietėje, moteris matė vis liūdnesnį ir tylesnį savo vaiką.
„Susėdome visi trys – aš, vyras ir sūnus – rimtai pasikalbėti ir šį kartą buvome nusiteikę neklausyti jo tylių patikinimų, kad viskas gerai. Sunkus buvo pokalbis – vos tėtis apsikabinęs vaiką pakalbino, jo akys pasruvo ašaromis: „viskas dėl to, kad aš pabaisa“, – raudojo sūnus. Pasirodo, iš jo vaikai jau senokai tyčiojasi, visaip vadina… Tą vakarą verkėme visi trys, o kai nusiverkęs ir išsikankinęs Andrius užmigo, sėdau prie kompiuterio ieškoti išeičių“ – apie sunkų šeimos vakarą atvirai pasakoja moteris. Jiedu su vyru apsisprendė – kreipsis į plastikos chirurgą ir išspręs savo vaiko bėdą.
Operuotis teko ir mamai
Šeima susirado patikimą, daug teigiamų atsiliepimų turintį plastikos chirurgą ir sutarė dėl vizito. Atrodo, viskas klostosi gerai, bet Andrius pareiškė… nė už ką nesioperuosiantis.
„Nieko stebėtino – visi medikai, o ypač chirurgai, jam kėlė baimę. Kai buvo mažiukas susilaužė ranką, ir nuo tada baltu chalatu vilkintis daktaras jam asociajavosi su skausmu. Ilgai sūnų įkalbinėjau, viena buvau apsilankiusi pas pasirinktą gydytoją, klausiau, kaip nuraminti vaiką. Ir jis man labai taktiškai pasiūlė prie sūnaus prisijungti – labai subtiliai atkreipė dėmesį į mano iš mamos ir močiutės paveldėtus užkritusius vokus.
Gal nuskambės labai simboliškai, bet po tokio siūlymo man net akyse nušvito – nei ausų, nei vokų operacija nekainuoja milijonų, tad mes sau tikrai galėjome tai leisti, o apie vokų korekciją patyliukais pasvajodavau jau senokai, bet galvojau, kad čia tik vyresnėms tetoms tinkama operacija. Tačiau gydytojas kantriai paaiškino, kad tai mitas, operuojama, kai reikia, o man jau tikrai labai reikėjo – pikta, „sunkių“ akių aš sau labai nepatikau. Taip ir sutarėme – operuojamės abu su Andriumi. Jis, pamatęs, kad aš taip pat pasiryžau ir nieko nebijau, gan greitai nusprendė, kad jam operacija irgi reikalinga“, – kvatoja Rasa.
Ji pasakoja, kad viskas užtruko stebėtinai greitai.
„Pirmiausiai į operacinę keliavau aš. Po vietinio nuskausminimo gydytojas labai profesionaliai pašalino odos perteklių. Operacijos metu nejutau nei baimės, nei įtampos, net pasikalbėjome apie keliones, ir nepajutau, kaip praskriejo valanda ar daugiau. Po manęs buvo Andriaus eilė. Jis irgi nebuvo užmigdytas, gydytojas tik nuskausmino ir su sūnumi, kaip jis man paskui pasakojo, diskutavo apie kompiuterius“, – patirtimi dalijasi Rasa.
Savaitė gijimo, ir abu buvo kaip iš naujo gimę – vyras net profesionalią fotosesiją visai šeimai užsakė.
„Esame laimingi, kokia tik gali būti jokių rūpesčių neturinti šeima. Ir už tai ačiū mūsų gydytojui Mantui. Už jo ramybę, patarimus ir labai jaukų bendravimą su vaiku“, – dėkoja Andriaus mama.
Vokų ir ausų operacijos – gana dažnos
Rasą ir Andrių operavęs „Nordclinic“ plastikos chirurgas Mantas Sakalauskas sako, kad puikiai pamena šią šeimą ir džiaugiasi, kad berniukas gyvena ramų dešimtmečio gyvenimą, ir niekas iš jo nebesityčioja.
„Kiekvieną kartą, susidūręs su tokia situacija, prisimenu, koks svarbus ir prasmingas mano darbas. Kartais net, kaip tvirtina Rasa, keičiantis gyvenimus“, – šypteli gydytojas.
Jis pasakoja, kad šios operacijos gana įprastos plastinėje chirurgijoje.
„Viršutinių akių vokų korekcija rekomenduojama, kai oda, susimetusi į raukšlę, uždengia viršutinio voko kraštą, o apatinio voko srityje susidaro „maišeliai“. Akys tada atrodo pavargusios, piktokos, praradusios žvalumą ir jaunatviškumą. Akių vokų korekcija įprastai atliekama 35-40 metų žmonėms, tačiau kartais tenka operuoti ir jaunesnius pacientus, viskas priklauso nuo individualios situacijos.
Ji pasakojo, kad tokią pat bėdą iki šiol turi jos mama ir močiutė, tad toks genetinis papildomos odos susidarymas gali pasireikšti ir tikrai jauname amžiuje. Akių vokų plastika atliekama ir vyrams, ir moterims. Tai – viena dažniausių ir paprasčiausių plastinių operacijų. Gal todėl, kad vokų oda yra ploniausia – epidermis čia siekia vos 0,04 mm, todėl ypač ryškiai atsispindi aplinkos ir žalingų įpročių poveikis, skysčių balansas organizme“, – sako M. Sakalauskas.
Atsiradus senėjimo požymiams, keičiasi vokų linija, šoniniuose akių kampučiuose, apatinių vokų zonoje atsiranda raukšlių, smunkantys viršutiniai vokai ilgainiui pasiekia blakstienas, ryškėja riebalinių maišelių išvaržos.
„Operacijos metu nuskausminamieji vaistai suleidžiami į viršutinį voką, kur bus atliekamas operacinis pjūvis. Vaistai suveikia labai greitai – pacientas jaučia tam tikrą prisilietimą, tempimą, bet nejaučia aštraus skausmo. Vokai operuojami pašalinant odos perteklių elipsės pavidalo pjūviu, tuo pat metu pašalinamos ir susidariusios riebalinės išvaržėlės. Akių vokų plastika įprastai atliekama su vietine nejautra arba sedacija. Likęs pooperacinis randas pasislepia viršutinio voko raukšlėje“, – pasakoja plastikos chirurgas.
Atlėpusių ausų operacijos dažniausiai daromos vaikams
Atlėpusios ausys – viena iš dažniausių įgimtų galvos ir kaklo deformacijų, kamuojančių apie 5 proc. žmonių. Kad ausys bus atlėpusios, paaiškėja vos kūdikiui gimus, jam augant ši deformacija tampa vis labiau matoma.
„Ausų formą ir dydį paveldime iš tėvų bei senelių – tai irgi nulemta genetikos. Įdomu tai, kad kūdikio ausytė pradeda formuotis 5-6 nėštumo savaitę, ir visi jos elementai išryškėja iki 20 savaitės. Kaip teigiama mokslinių tyrimų išvadose, nė vienas kitas vaiko veido bruožas nesulaukia tiek bendraamžių dėmesio, kiek atlėpusios ausys, nes visi kiti bruožai kinta vaikui augant, o ausys susiformuoja per pirmus penkerius gyvenimo metus.
Plastinė ausų operacija daroma ne jaunesniems nei 5-6 metų pacientams, nes pirmaisiais gyvenimo metais ausies augimas yra sparčiausias, o šešiamečio ausies dydis sudaro jau 96 proc. suaugusio žmogaus ausies dydžio“, – pasakoja M. Sakalauskas.
Anot jo, paplitusi nuomonė, kad atlėpusios ausys vaikui priglus savaime ar miego metu galvą tampriai apvyniojus skarele – mitas. Plastinė operacija yra vienintelis būdas pakoreguoti ausų atlėpimą. Svarbiausia su vaiku kalbėtis dar prieš operaciją, kad jis suprastų, kaip ir kodėl visas procesas vyks.
