„Mūsų siekis yra, kad kiekvienas vaikas turėtų saugią ir laimingą vaikystę, o jo teisės būtų tinkamai užtikrintos. Deja, bet iš gaunamų pranešimų matome, kad itin dažnai nutinka taip, kad skyrybų metu tėveliai labiau paiso ne vaiko interesų, o savo ambicijų ir dar labiau apsunkina ir taip skaudžią situaciją savo vaikui. Ši tendencija kelia išties didelį susirūpinimą, tad kviečiame tėvelius pirmiausia galvoti apie savo vaikus ir jų gerovę bei stengtis nemalonias žinias pranešti kaip įmanoma švelniau, nevelti vaiko į konfliktus ir leisti turėti abu tėvus, kad ir gyvenančius atskirai. Svarbu suprasti – skiriasi pora, bet ne tėvai“, – sako Ilma Skuodienė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė.
VTAT duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį gauta beveik 20 tūkst. pranešimų apie vaiko teisių pažeidimus. Daugiausiai vaiko teisių pažeidimų skyrybų kontekste fiksuojama didžiuosiuose miestuose – čia šis skaičius gali siekti iki 30-40 proc. visų gaunamų pranešimų.
Emocinės pasekmės gali likti visam gyvenimui
Dėl pasikeitusio šeimos modelio vaikai patiria ilgalaikius psichologinius iššūkius, prie to prisideda ir besiskiriančios poros elgesys: vaikai dažnai yra įtraukiami į skyrybas, verčiami pasirinkti vieno iš tėvų pusę, jų bendravimas su tėvu ar mama gali būti ribojamas dėl buvusio sutuoktinio veiksmų. Visi šie veiksniai prisideda prie blogos vaikų emocinės būklės ir gali turėti ilgalaikes pasekmes.
Didžiulį vaikų jaučiamą emocinės paramos poreikį vykstant skyryboms mato „Vaikų linijos“ specialistai. 2019 m. linijos savanoriai sulaukė 256, o 2020 m. – 337 kreipimųsi, kurių metu vaikai pasakojo apie sunkumus, susijusius su tėvų skyrybomis.
Psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė pastebi, kad apie tėvų skyrybų temą dažniau kalba paaugliai nei pradinių klasių moksleiviai: „Vieni vaikai ir paaugliai kreipiasi dėl tėvų tarpusavio konfliktų ir pokalbiuose su savanoriais dalijasi nerimu ar nuogąstavimu, kad tėvai gali išsiskirti – jiems kyla daug klausimų, kaip jie gyvens po tėvų skyrybų, kaip reikės bendrauti su abiem tėvais. Kiti kreipiasi tada, kai skyrybos vyksta ar jau yra įvykusios – tada dažniau dalijamasi sunkiais jausmais dėl komplikuotų tėvų santykių, pasimetimu, kuomet jaučia, kad kiekvienas iš tėvų tikisi vaiko palaikymo ar bando vaiką „patraukti“ į savo pusę ar sunkumais, kuriuos sukuria skirtingos galimybės su abiem tėvais palaikyti pilnavertiškus santykius.“
Kviečia į konferenciją
Lapkričio 9 d., antradienį, 13 val. Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks konferencija „Emocijos skyrybų kontekste: kaip padėti suaugusiems padėti vaikams?“. Pranešėjai apžvelgs vaikų emocinę būklę prasidėjus ištuokos procesui ir dalinsis patarimais, kaip užtikrinti vaiko teises bei emocinį gerbūvį vykstant tėvų skyryboms.
Pranešimus skaitys psichologė, „Paramos vaikams centro“ vadovė Aušra Kurienė, „Vaikų linijos“ psichologė dr. Jurgita Smiltė Jasiulionė, Vaikų teisių apsaugos tarnybos direktorė Ilma Skuodienė ir tarnybos teisininkė Jurgita Varanauskienė. Konferencija taip pat bus transliuojama internetu renginio puslapyje.
Konferencijos tikslas – pažvelgti į skyrybų procesą iš vaiko perspektyvos ir padėti suaugusiems geriau suprasti, kaip jų veiksmai ir žodžiai veikia emocinę vaiko būklę. Kaip pastebi viena konferencijos pranešėjų psichologė Aušra Kurienė, „nors ir negalime sukurti vaikams tokio pasaulio, kuriame jie niekada nepatirtų liūdesio ar pykčio, privalome padėti jiems sunkius jausmus išgyventi, ir nepaisant sugriuvusios santuokos, užtikrinti psichologinių poreikių patenkinimą“.
Daugiau informacijos rasite čia.
