„Vaikams iš prigimties patinka mokytis ir jie tai daro noriai, jiems patinka visur dalyvauti ir būti aktyviems. Jeigu bus parinkta tinkama veikla, užtikrintas sveikas dienos režimas – miegas, maistas, fizinis krūvis – ir tėvų palaikymas, daugumai vaikų net ir po ilgos pertraukos nebus sunku sugrįžti prie mokymosi tvarkaraščio“, – aiškina psichologė Inga Būdvytytė.
Produktyvumo trukdžius būtina šalinti
Jos teigimu, jei vaikas nėra aktyvus – nėra motyvuotas, nedalyvauja mokymosi procese arba atrodo pavargęs, būtina surasti tokio elgesio priežastis.
„Dažniausiai priežastis būna susijusi su kasdieniais dalykais – nepakankamas miegas, nesubalansuota mityba ar perkrova. Ji ne visada reiškia, kad reikia sumažinti veiklas. Ji gali būti ir emocinė, susijusi su padažnėjusiu bendravimu – galbūt stresą kelia atsinaujinę susitikimai su mokytojais, treneriais ar kitais vaikais. Siekiant surasti esamų problemų sprendimą, šiuos klausimus reikia aptarti su vaiku. Taip pat būtina atsižvelgti į amžiaus tarpsnio poreikius“, – pabrėžia psichologė.
Pasak I. Būdvytytės, dauguma vaikų, ypač berniukai, iš prigimties yra aktyvūs, jų kūnas reikalauja judėjimo.
„Tai viena iš priežasčių, kodėl jiems sunkiau ramiai išsėdėti mokyklos suole ir sutelkti dėmesį į mokymosi procesą. Taigi bendradarbiaujant su mokytojais svarbu pasirūpinti, kad vaikai turėtų nedidelės fizinės veiklos pamokų metu arba per pertraukas. Kitų šalių patirtis rodo, kad judėjimas pamokų metu, mokymasis vaikščiojant ir panašios priemonės sugrąžina ir susidomėjimą, ir motyvaciją“, – sako specialistė.
Anot I. Būdvytytės, daugeliu atvejų vaikų motyvacijos stoka, tingėjimas ir panašios problemos yra tiesiogiai susijusios su netinkama aplinka ar dienos režimu. Ji ragina nepamiršti, kad vaikai yra labai skirtingi – vienas noriai įsitrauks į mokymosi procesą ar popamokinę veiklą, o kitam reikės nuolatinio tėvų paskatinimo.
Tinkamo elgesio ir dienos režimo – išmokstama
Pasak specialistės, pirmosiomis mokslo savaitėmis ir net mėnesiais vaiko dienos režimui reikia skirti daugiau dėmesio.
„Reiktų ne tik suplanuoti kasdienę veiklą, bet ir nurodyti, ką konkrečiai vaikas turi atlikti prieš užsiimdamas kiekviena veikla. Pavyzdžiui, jei jis ryte eina į mokyklą, o po pietų į treniruotes, dienos plane reikia numatyti tokius veiksmus kaip su savimi pasiimamų daiktų sąrašo sudarymas, mokyklinio krepšio ir treniruotės daiktų pasiruošimas ir pan. Tai gali atrodyti sudėtinga našta tėvams, tačiau kuo daugiau energijos ir dėmesio skirsite pradiniam etapui, mokydami vaiką laikytis režimo, tuo mažiau vėliau bus sunkumų dėl motyvacijos ar nepaklusnumo“, – sako psichologė.
Kad vaiko diena būtų sklandi, I. Būdvytytė pataria sudaryti aiškų dienos planą – kuo jis bus išsamesnis, tuo didesnė tikimybė, kad vaikas to plano laikysis.
„Dienos planas yra tik pusė sėkmės – dar reikia sugebėti jo laikytis. Galite dienos metu vaikui paskambinti pasiteirauti, kaip sekasi laikytis plano, arba pateikti veiklų sąrašą, kuriame jam reikės pažymėti, ką jau atliko. Vakare kartu su vaiku peržiūrėkite dienos planą – patikrinkite ir išsiaiškinkite, kaip jam sekėsi įvykdyti kiekvieną punktą. Jei vaikas didesnę dalį dienos plano įvykdė ir susidorojo su dauguma užduočių, būtinai jį pagirkite. Jei jam ne taip gerai sekėsi, nekritikuokite, o išsiaiškinkite priežastis ir pakoreguokite planą, kad kitą dieną jam sektųsi geriau“, – pataria specialistė.
Popamokinė veikla – pagal vaiko poreikius
I. Būdvytytės teigimu, dauguma tėvų rūpinasi, kad vaikai turėtų popamokinės veiklos – lankytų būrelius ar užsiėmimus su privačiais mokytojais, ir taip galėtų atrasti, kas jiems patinka ar atskleisti savo talentus.
„Nors kiekvienam vaikui svarbu turėti laisvo laiko ar popamokinės veiklos, tėvai turi atminti – kiek ir kokios veiklos reikia, priklauso nuo konkretaus vaiko, jo fizinio ir emocinio pajėgumo bei kitų dalykų. Vienas vaikas gali gerai mokytis mokykloje, būti puikus sportininkas, baigti muzikos mokyklą ir dar surasti laiko būreliui, o kitam vaikui vien atlikti namų darbus reikia visos energijos ir milžiniškų pastangų“, – kalba psichologė.
Ji rekomenduoja vaiko laiką suplanuoti taip, kad veikla vaikui keltų iššūkių, bet pernelyg jo neapkrautų ir nesukeltų kančių.
„Atkreipkite dėmesį, ar vaikas energingas, aktyvus, o gal atvirkščiai – jis vos velka kojas eidamas iš sporto treniruotės į muzikos mokyklą. Jei vaikas pernelyg apkrautas, nėra gerai – galimos emocinė problemos, mokymosi sunkumai ir motyvacijos stygius. Taip pat svarbu atminti, kad kiekvienas vaikas kasdien turėtų turėti bent šiek tiek laiko pabūti su savimi ir nieko nedaryti. Nebijokite leisti vaikui šiek tiek panuobodžiauti – tai taip pat yra vienas iš įgūdžių, kurių reikia išmokti, norint pailsinti protą ir kūną, kad vėliau jie galėtų produktyviai funkcionuoti“, – pabrėžia psichologė.
Saugumas – tėvų, o ne vaikų atsakomybė
Draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė atkreipia dėmesį, kad tais atvejais, kai tėvai dažnai būna darbe, o vaikai daugiau laiko praleidžia savarankiškai, juos reikėtų išmokyti svarbių dalykų apie saugumą.
„Pavyzdžiui, nurodyti, kad vaikas važiuodamas dviračiu nepamirštų šalmo ir pan. Vyresnius vaikus galima paraginti kurti dienoraštį, kuriame jie aprašytų, kaip praleido dieną, taip pat savo planus ir užsiėmimus, kurių norėtų imtis artimiausią savaitę. Pasižymės, kaip saugiai elgtis prie vandens telkinio, ar laikantis Kelių eismo taisyklių važinės paspirtuku su draugais“, – kalba V. Katilienė.
Pasak jos, praktika rodo, kad po pamokų ir būrelių ne tik vyresni, bet ir nedideli vaikai paliekami vieni kambaryje ar kieme.
„Kartais net ir visai dienai. Rezultatas – didesnės ar mažesnės traumos, ašaros, kelionė į ligoninę, gydymo išlaidos, psichologinės pasekmės. Vaikas žaidė lauke ir susilaužė pirštą, kitas – šokinėdamas ant batuto kryptelėjo koją, pasitempė čiurnos raiščius ir susitrenkė galvą, gydymas truko net 10 dienų, trečias nukrito nuo sūpynių, ir dėl galvos sutrenkimo teko gydytis ligoninėje“, – vardijo nelaimingų atsitikimų atvejus V. Katilienė.
Kitos namų aplinkoje vaikų patiriamos traumos – į stalo kampą prasiskeltas antakis, parkritus nuskilęs dantis, apsiplikinimas karšta arbata.
„Vaikai nukenčia dėl to, kad dar nėra įgudę įvertinti savo jėgas, neturi didelės patirties ir nėra tokie atsargūs, kaip suaugusieji. Namuose vienus galima palikti 14 metų sulaukusius ir vyresnius vaikus. Tokio amžiaus jie jau yra sąmoningi žmonės, kurie daugiau ar mažiau gali tinkamai įvertinti visas aplinkybes“, – aiškino draudimo bendrovės atstovė.
