Močiutė žindė anūkę
2020 metais nepilnametės pagimdė 109 vaikus, 2019-tais – 136.
„Per visą savo darbo laiką esu nemažai priėmusi nepilnamečių gimdymų, bet šiuo metu jų mažėja. Vien nuo 2016 metų, kai gimė 281 kūdikiai, skaičiai yra sumažėję iki vos virš šimto. Nepilnametės žymiai rečiau nutraukia nėštumą – gal turi įtakos socialinis psichologinis ruošimas, taip pat programos mokyklose, nors jos nėra tokios, kokių reikėtų“, – teigia K.Mačiulienė.
Ji pasidalijo keletu savo praktikos atvejų, kai mergaitės nežinojo apie savo nėštumą arba jį slėpė.
„Pamenu atvejį, kai mergaitės dirbo darže, ravėjo daržoves ir pastebėjo, kad viena vis laksto į tualetą. Jos pasakė vadovei, ši iškvietė pagalbą, nes jau buvo skausmai ir greitosios pagalbos paramedikai nustatė, kad pacientei didžiulė cista. Atvežė į priėmimą, aš paklausiau mergaitės, kur jai skauda – ji parodė į aiškiai padidėjusį pilvą ir tuo metu gimė naujagimis. Ji nežinojo, kad laukiasi. Vėliau aš su ja daug kalbėjau – ji aiškino, kad galvojo, jog jei ji norės, tai pastos, o jei nenorės – nepastos. Net nežinojo, kas yra lytinis gyvenimas, – prisimena medikė. – Turėjau kitą atvejį, kai 16-metė slėpė savo nėštumą nuo savo nėščios mamos. Baigėsi sutapimu, kad vienu metu vienoje gimdykloje gimdė motina, kitoje šalia – mergaitė. Jos susitiko ir viena apie kitą sužinojo tik koridoriuje. Tuomet mama, pagimdžiusi trečią vaiką, iškart apsiėmė motinos-močiutės pareigas ir dukros kūdikiui – net savo pienu maitino anūkę, nors mes tam nepritarėme.“
Prof. K.Mačiulienė pastebi, kad dažniausiai mergaitės į medikus kreipiasi ne dėl nėštumo, bet dėl savo pasikeitusios išvaizdos – padidėjusių krūtų ar lytinių lūpų. Pasak jos, šiuolaikinės paauglės lytinius santykius vidutiniškai pradeda apie 16 metus, o 30 proc. net ir sulaukusios 15-kos. Net 70 proc. jų nenaudoja jokių apsaugos priemonių.
Tiesa, nėštumą „pražiopso“ ne tik paauglės, bet ir vyresnio amžiaus moterys, kurioms būna prieš menopauzinis periodas.
„Jos galvoja, kad jau klimaksas, o čia... Atvežė vyras savo 49 metų žmoną su didžiuliais skausmais ir kai čia pat priėmėme gimdymą, abu buvo šoke“, – šypteli profesorė.
Nėra vieningos programos
Psichologė G.Širvinskienė pripažįsta, kad kai kurios merginos turi labai mažai žinių, kas vyksta su jų organizmu.
„Viena, gali būti nesupratimas, bet taip pat gali būti ir baimė pasakyti – sau pačiai ir suaugusiems asmenims pripažinti. Juk tenka pripažinti ne tik ankstyvą nėštumą, bet ir ankstyvus lytinius santykius“, – laidoje kalbėjo psichologė.
2016 metais buvo priimta rengimo šeimai ugdymo programa, bet praktiškai ji taikoma yra ne visur.
„Galima diskutuoti apie niuansus, kas toje programoje turėtų būti, bet svarbu prisiminti, kad žmogus jau gimsta lytiškas ir brendimo laikotarpis yra labai svarbus, kaip ir žinos apie tai, kas vyksta su kūnu. Padedant priimti tuos pokyčius tame laikotarpyje, galima išvengti daug problemų ateityje, skatinant gerbti save ir kitą žmogų. Šiuo metu nėra taip, kaip turėtų ir galėtų būti. Manau, kad į kuriamas programas turėtų būti įtraukiami ir tėvai, nes jie yra žmonės, kurie atsakingi už savo vaikų gyvenimą“, – teigia G.Širvinskienė.
Pasak prof. K.Mačiuelienės, su vaikais turėtų būti kalbama apie lytinį ugdymą nuo 10 metų, kai prasideda pirmieji lytinio brendimo ženklai.
„Kalbant apie besikeičiantį kūną, galima pereiti prie lytinio švietimo klausimų. Jei nekalbame apie kūno pokyčius, kurie vyksta 10-11 metų, bus labai sunku prabilti apie tai, kaip saugotis. Reikia nuo mažų dienų aiškinti apie lytinių organų higieną, įspėti dėl pirmųjų mėnesinių, kad jų neišsigąstų. Visų pirma, mums Lietuvoje reikėtų vienos programos, kuri aiškiai būtų terminuota nuo kokio amžiaus apie ką reikėtų pradėti kalbėti. Dabar vienose mokyklose pagal vieną programą, kitose – pagal kitą. Kol neturėsime vieningos programos, neturėsime vienodo amžiaus, negalėsime nieko šviesti. O namuose taip pat svarbu ryšys“, – teigė medikė.
Pamirštama lytinių santykių esmė
Rengimo šeimai asociacijos vadovas R.Aušrotas primena, kad rengimas šeimai yra susijęs su santykių ugdymu.
„Santykis, paprastai tariant, yra draugystė – pamatinis socialinis žmogaus įgūdis, kuris yra ir šeimos pagrindas. Jei šeimos pagrindas lytiniai santykiai, tai jos nesulaikys. Jei santykis paremtas draugyste, didelė tikimybė, kad šeima bus ilgiau“, – įsitikinęs R.Aušrotas.
Jis laidoje teigė, kad šiuo metu visuomenėje dažnai formuojama nuostata, kad lytiniai santykiai natūraliai nėra vaisingi.
„Taip nėra. Paauglys ieškodamas informacijos apie lytinų santykių techniką, negauna informacijos kokia lytinio santykio prasmė ir esmė. Kontracepcija yra priemonė, kuria tu vaisingumą kontroliuoji, bet nėra nė vienos kuri užtikrintų 100 proc. apsaugą“, – pabrėžė R.Aušrotas.
Tėvų forumo atstovas Audrius Murauskas pridėjo, kad pirmasis ankstyvas lytinis ugdymas turi prasidėti dar šeimoje, šnekant apie elementarius kūno pokyčius ir santykius.
„Šiuo metu mano patiems mažiausiems vaikams yra 5 ir 6 metai. Mes kalbamės įvairiomis temomis, jiems nėra paslaptis, kaip gimsta vaikai, kaip mama tėtis su mama myli vienas kitą ir vaikai gimsta didžiojoje meilėje. Svarbiausias momentas, ne tiek paskaityti paskaitą, bet svarbu išgirsti vaiko klausimą ir atsakyti tiek, kiek jam įdomu per daug neišsiplečiant. Jei atiduosi savalaikę adekvačią informaciją, net ir paauglystėje jie nebijos klausti, kas jiems tada bus aktualu.
Reikia atskirti lytinį ugdymą nuo lytinio švietimo. Ultraliberalai akcentuoja lytinį švietimą, kur akcentas, kaip nepastoti. Mes padarome meškos paslaugą – vaiko gimimą nureikšminame ir matome, kad jaunos šeimos negimdo vaikų, gyvena vienas kito tenkinimu. Mes pametėme pagrindą kalbėdami apie lytinį švietimą, nekalbėdami apie rengimą šeimai“, – pabrėžė A.Murauskas.
