Vis dėlto, pagrindinis šio laikotarpio tikslas turėtų būti ne tik nupirkti naują kuprinę bei reikalingus sąsiuvinius, tačiau ir įsitikinti, kad jūsų vaikas yra pasirengęs mokytis tiek gyvai, tiek nuotoliniu būdu.
Į ką reikėtų atkreipti dėmesį šioje situacijoje ir kaip elgtis, jei pastebite galimas problemas? Kviečiame skaityti.
Tingios vasaros atostogos – meškos paslauga jūsų vaikui
Ar kada susimąstėte, kiek informacijos jūsų vaikas išbarsto per vasaros atostogas? Faktas, kad poilsio reikia tiek vaikams, tiek suaugusiems. Tačiau dvi, daugiausiai trys savaitės nieko neveikimo yra pats tas, jei norime, kad mūsų smegenys ir toliau veiktų visu pajėgumu.
„Tik laikinai sumažinti mokymosi tempą reikėtų tiems vaikams, kurie mokslo metais turėjo nuotolinio mokymosi sukeltų sunkumų. Žinių spragos niekur nedings, jei jų nebandysite užkamšyti, o mokymosi problemos išliks ir naujais mokslo metais. O tai reikš, kad jūsų vaikas atsidurs uždarame rate, kuris ilgainiui nulems jo galimybes gerai išlaikyti baigiamuosius egzaminus, įstoti į norimą universitetą, sėkmingai kopti karjeros laiptais“, – patarė „Braingym“ Kokybės ir mokymų vadovė Justina Inkrataitė.
Apie ką signalizuoja skaitymo sunkumai?
Vasaros atributas – privalomos literatūros sąrašas, kurį vieni vaikai įveikia jau birželio mėnesį, o kitiems net ir atėjęs rugsėjis nėra pakankama priežastis atsiversti knygą.
Skaitymo sunkumai yra gana dažna moksleivių problema, kurios priežastis gali būti nusilpęs girdimosios medžiagos apdorojimo įgūdis. Būtent jis yra atsakingas už tai, kaip gerai mes priimame informaciją gaunamą garsu, taip pat ir skaitant.
Kai įgūdis nusilpsta, vaikai susiduria ne tik su skaitymo problemomis, bet ir pradeda atsilikti mokykloje, nes jiems tampa sunkiau apdoroti mokytojų žodžiu pateikiamą informaciją, jų dėmesys slopsta, nes smegenys greičiau pavargsta ir pradeda ieškoti, kaip pailsinti šį kognityvinį įgūdį.
„Mokantis klasėje, vaikai šią problemą gali paslėpti po kitais, stipresniais įgūdžiais, dalį žinių perimti iš klasės draugų, vadovėlių ar perskaityti lentoje. Likęs vienas prie kompiuterio, toks vaikas tikriausiai pasimes, patirs stresą dėl vis prastėjančių pažymių, praras motyvaciją ir, galiausiai, atsisakys mokytis tiek pamokų metu, tiek po jų“, – apie vaikams galinčius iškilti sunkumus pasakojo J.Inkrataitė.
Kodėl nuotolinis mokymasis daliai vaikų yra sunkiai įveikiamas iššūkis?
Nors kol kas nėra kalbama apie nuotolinį mokymąsi, tačiau nėra garantijos, kad jis nebus sugrąžintas.
Praėję metai tik dar kartą patvirtino, koks didelis iššūkis tai yra. Ir ne tik vaikams, bet ir tėvams bei mokytojams. Kodėl? Pateiksime keletą priežasčių:
- Limituotas informacijos gavimo būdas: kai didžioji dalis informacijos pateikiama tik žodžiu, vaikai, kurių girdimosios medžiagos apdorojimo įgūdis yra nusilpęs, pradeda „negirdėti“, greičiau pavargsta, o dalykai, kurie jiems buvo lengvi, pasidaro sunkūs. „Pastaraisiais metais pastebėjome, kad vis daugiau tėvų į mus kreipiasi būtent dėl to, kad vaikai nustoja juos „girdėti“. Kodėl taip nutinka? Mes manome, kad dėl visko kaltas mokymosi būdas, kuris reikalauja ypač stipriai panaudoti vieną kognityvinį įgūdį – girdimosios medžiagos apdorojimą. Ir kol išliks grėsmė sugrįžti prie nuotolinio mokymosi, tėvams rekomenduotina stiprinti šį vaikų įgūdį, nes kitu atveju didėjančių problemų nepadės išspręsti nei korepetitoriai, nei ilgėjantis mokymosi laikas“, – situaciją komentavo J.Inkrataitė.
- Fizinis atstumas tarp mokytojo ir mokinių: anksčiau tam tikras silpnąsias puses vaikas galėjo užmaskuoti tiesioginiu kontaktu, pokalbiu ar pasitikslinimu, o dabar turi pasikliauti tuo, ką išgirdo ar į klausimus atrašė mokytojai ir draugai. Jeigu vaiko informacijos apdorojimo greitis yra sulėtėjęs, gali kilti problemos ne tik iš viso paklausiant, bet ir spėjant laiku užduoti reikiamą klausimą ir suvokimu, ko paklausti vienu ar kitu metu. Taip kuriasi žinių spragos ir atsiranda nusivylimas savimi, kad visi viską žino, o jis vienas nežino.
- Interneto trikdžiai ir nukenčianti pamokos kokybė – kai sėdi klasėje, gali klausyti, matyti, kas rašoma ant lentos, paklausti draugo ar žvilgtelėti į vadovėlį. Jeigu tavo internetas yra lėtas, atsiranda problemų su bendru dalyvavimu pamokoje ir to dalyvavimo kokybe. Vaikas, kurio kognityviniai įgūdžiai yra stiprūs, gebės šiuos dalykus kompensuoti savarankiškai mokydamasis. O jeigu įgūdžiai yra nusilpę, vėlgi atsiras spragos.
Ką jūs galite padaryti, kad situacija pasikeistų?
Atsakymas paprastas – pastebėjus vis pasikartojančius sunkumus mokantis, mažėjančią vaiko motyvaciją, nenorą skaityti ar daryti bet ką, kas primintų mokyklą, su artėjančiu rugsėju augantį nerimą ir stresą – išsiaiškinti, ar šios problemos nėra nusilpusių kognityvinių įgūdžių pasekmė.
Juk girdimosios ir vaizdinės informacijos apdorojimas, logika ir sprendimai, dėmesys, informacijos apdorojimo greitis, ilgalaikė ir trumpalaikė atmintis yra įgūdžiai, kurių mums visiems prireikia kasdien.
O moksleiviams – ypač. Todėl laiku pasirūpinkite, kad jūsų vaikas turėtų stiprius mokymosi pagrindus ir galėtų drąsiai pasitikti naujų mokslo metų iššūkius.
Sužinokite daugiau: https://www.braingym.lt/
Tekstas parengtas bendradarbiaujant su UAB Golita.
