Ji atskleidė, kaip tai padaryti praktiškai ir parodyti, kad net globalias problemas – tokias kaip klimato atšilimas ar vandenynų apsauga, galime pradėti spręsti nuo savo artimiausios aplinkos. Vaikams tai suteikia ne tik žinių, bet motyvuoja gilintis ir jausti atsakomybę už savo veiklą.
STEAM filosofija
Anglų kalboje trumpinys STEAM reiškia mokslą, technologijas, inžineriją, menus ir matematiką (angl. science, technology, engineering, arts, mathematics). Tai – labai plačios temos, bet jos kartu yra glaudžiai susijusios tarpusavyje. Visų minėtų sričių išmanymui ir taikymui reikalingos tarpdisciplininės žinios, domėjimasis pasauliu ir kūrybiškas mąstymas. Švietimo ekspertai sutinka, kad tai yra sėkmingo mokymosi ir net profesinio kelio pagrindas.
„STEAM filosofija yra apie tai, kad į sudėtingus klausimus nėra vieno teisingo atsakymo, tačiau visuomet kalbama apie kažką labai praktiško. Dirbdama tiek su „Kompiuteriukų fondu“, tiek kurdama įvairias veiklas ir net leidinį vaikams visuomet galvoju apie tai, kas būtų aktualu ir įdomu pačiam vaikui. Šiandieniniam vaikui įdomu, kas vyksta pasaulyje, nes jis jaučiasi to pasaulio dalimi. Ir jiems tai aktualu ne tik dėl to, kad apie tai kalba suaugusieji – bet ypač, kai apie tai diskutuoti ima jų bendraamžiai, kaip Greta Thunberg ar „Youtube“ herojai. Mažieji tikrai bus girdėję apie klimato kaitą, nykstančias gyvūnų rūšis, saulės baterijas ar oro taršą. Todėl šiuolaikinę vaikų kartą labiausiai sudomina galimybė mąstyti globaliai – veikti lokaliai, kitaip tariant – prisiliesti prie didžiausių pasaulio aktualijų ir atrasti, ką gali patys išspręsti savo aplinkoje,“ – teigia V. Žvirzdinaitė.
Vaikams rūpi pasaulio ateitis
Prieš šešis metus pasaulio lyderiai – Generalinė Jungtinių Tautų Asamblėja – susitarė dėl septyniolikos svarbiausių tikslų (angl. global goals), kurie turėtų būti pasiekti iki 2030-ųjų metų. Tarp jų – siekis panaikinti skurdą ir badą, įveikti žmonių nelygybę, visiems tiekti švarų vandenį, saugoti sausumos ir vandens augaliją bei gyvūniją, atsakingai reaguoti į klimato kaitos priežastis, ir kiti tikslai.
Pasak V. Žvirzdinaitės, visos šios pasaulinės problemos svarbios ir Lietuvos kontekste – jas galime aptikti ir vaiko, jo namų aplinkoje. Todėl labai svarbu mokyti vaikus, kad visi jų gyvenimą liečiantys veiksniai nėra nekontroliuojami ar neaprėpiami – kiekvienas galime prisidėti prie to, kas priklauso nuo mūsų, ir padaryti pokytį. Supratimas, ką galiu pakeisti, vaikams suteikia pasitikėjimo savimi, skatina smalsumą ir motyvuoja veikti. Taip pat svarbu suprasti, kad vaikams jų ateitis tikrai rūpi.
„Tai svarbu ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Pati pastebėjau, kad pamačiusi šiuo metu populiarų dokumentinį filmą apie vandenynams iškilusią grėsmę, taršą, nykstančias gyvūnų rūšis, jaučiau, kad ši tema ir mane pačią labai stipriai palietė bei paskatino keisti savo elgesį. Tuomet supratau, kad apie svarbius dalykus vis dar yra per mažai kalbama – apie juos sužinome iš nuogirdų ir nežinome, ką patys galėtume dėl to padaryti, lyg tai mūsų neliestų“, – teigia V. Žvirzdinaitė ir siūlo išeitį.
Pristatė leidinį vaikams
Svarbiausias motyvacijos veiksnys, pasak V. Žvirzdinaitės ir kitų švietimo ekspertų, yra galimybė pamatyti bent mažą rezultatą to, ką galiu padaryti pats. Sėkmės skonis tuomet skatina tęsti veiklą ir domėtis toliau.
Kad vaikams kilusį smalsumą galima būtų perkelti į praktiką, V. Žvirzdinaitė kartu su gausiu autorių kolektyvu šiemet pristatė Lietuvoje unikalų leidinį „STEAM užduočių sąsiuvinis 5-6 klasei“ (leidykla „Šviesa“), kurio pagalba mokiniai gali patys tyrinėti pasaulines tvaraus vystymosi problemas ir rasti joms realius sprendimus.
Temos analizuojamos pasitelkiant skirtingas STEAM sritis, į kiekvieną gilinamasi per kelių disciplinų sluoksnius. Užduotys sudarytos taip, kad vaikas galėtų susipažinti su tema ir rasti galimą problemos sprendimo būdą – veikiantį praktinį programuojamą technologinį įrenginį (prototipą). Tokiu būdu teorija yra pritaikoma praktikoje, o technologijos tampa ne tik žaidimu, bet ir patrauklia mokymosi priemone pažįstant pasaulį.
Tarp leidinyje vaikams siūlomų iššūkių – užduotis sukurti plaukiojantį vandens valymo įrenginį, išmanųjį atliekų konteinerį ar vėjo jėgainę. Įrenginiams sukurti prireiks buityje aptinkamų arba nesunkiai surandamų detalių, pavyzdžiui, kartono, putplasčio, medinių pagaliukų, taip pat šviesos diodų, laidų su gnybtais ar kitų elementų.
Kaip teigia leidinio bendraautorė, smagiausia jo dalis – tai, kad mokiniai tokiu būdu mokosi programuoti to net nejausdami, o tiesiog kurdami. Mažo micro:bit kompiuteriuko programavimo kalba tampa viską jungiančia nesudėtinga dėlione.
Komandinis darbas
„Mūsų tikslas buvo sutelkti dėmesį į pačias aktualiausias temas, todėl, ieškodami nuo ko atsispirti, rėmėmės pasauliniais Jungtinių Tautų organizacijos iškeltais tikslais. Juos perkėlėme į Lietuvos kontekstą, vaikams gerai pažįstamą aplinką, o kartu pasiūlėme įvairių eksperimentinių veiklų, susiejančių gamtos mokslus ir programavimą. Taip kūrėme visą leidinio struktūrą – užduotys kalba vaikui apie tai, ką jis gali išspręsti pats. Žiūrėjome, kad visose didžiosiose temose būtų po tokią praktinę prieigą“, – teigia V. Žvirzdinaitė.
Užduočių leidinį rengė visas autorių kolektyvas – mokytojai, švietimo ekspertai, STEAM metodikos konsultantai: Ingrida Kupčiūnienė, Jolita Kaupienė, Mantas Petraška, Kęstutis Mačiulaitis, Kristina Juodeikienė, Vaida Ambrasaitė ir Viltautė Žvirzdinaitė.
„Kuriant užduotis vaikams ko gero sunkiausia buvo sustyguoti visą autorių komandos darbą – iš pradžių pasidalinome temas, o vėliau jas turėjome sujungti į vieningą visumą. Nenorėjome versti leidinio iš kitos kalbos – svarbu buvo aprašyti Lietuvos kontekstui pritaikytas temas, gerai apgalvoti struktūrą, daryti, perdaryti. Visos aptariamos temos ir užduotys yra pritaikytos mokiniams dirbti su mokytojais, tėvais arba savarankiškai“, – teigia leidinio bendraautorė.
