Mažylės svajonę lankyti darželį sudaužė valdininkų sprendimas (25)

Mergaitė pro savo namų langus kasdien mato lopšelį-darželį „Varpelis“, svajojo, kad ten ras naujų draugų. Į šią ugdymo įstaigą mažylė nebuvo priimta, todėl dukros teises jos motinai teko ginti teisme. Tai bene pirmoji tokia byla Kaune prieš savivaldybę.

Mergaitė negali lankyti lopšelio-darželio „Varpelis“, kurį mato pro savo namų langus, kartais net nueina prie jo tvoros, norėtų bendrauti su bendraamžiais.<br>M.Patašiaus nuotr.
Mergaitė negali lankyti lopšelio-darželio „Varpelis“, kurį mato pro savo namų langus, kartais net nueina prie jo tvoros, norėtų bendrauti su bendraamžiais.<br>M.Patašiaus nuotr.
Pirmenybę lankyti Kauno biudžetines ugdymo įstaigas turi mieste gyvenamąją vietą deklaravusių tėvų atžalos.<br>M.Patašiaus nuotr.
Pirmenybę lankyti Kauno biudžetines ugdymo įstaigas turi mieste gyvenamąją vietą deklaravusių tėvų atžalos.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Jun 6, 2021, 9:24 PM, atnaujinta Jun 8, 2021, 5:21 PM

2020 metais Kaune buvo pakeista vaikų priėmimo į darželius tvarka. Pirmenybę lankyti biudžetines ugdymo įstaigas įgijo mieste gyvenamąją vietą deklaravusių tėvų atžalos.

Jeigu vienas jų registruotas kitame rajone, į darželį vaikas priimamas tik tada, jeigu jame yra vietų ir už vaiko ugdymą tenka mokėti daugiau.

Viena šeima dėl tokios tvarkos pateko į keistą situaciją. Moteris su dukra gyvena Kaune, o mergaitės tėvas yra kitos šalies pilietis ir yra įsikūręs savo gimtinėje, todėl gyvenamosios vietos Kaune deklaruoti niekaip negali.

Dėl to mergaitė į biudžetinį darželį nebuvo priimta, nors prašymą tai padaryti jos motina pateikė dar iki įsigaliojant naujai tvarkai.

Kaunietė nusprendė bylinėtis su savivaldybe ir savo teises apgynė.

Kauno darželių vadovės neslėpė, kad nemažai tėvų šios tvarkos net iki šiol nežino, o dalis tų, kurie apie ją jau girdėję, staiga tapo kauniečiais.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė pabrėžė, kad visiems Kauno mieste gyvenamąją vietą deklaravusiems vaikams, nepriklausomai nuo jų tėvo ar motinos deklaruotos gyvenamosios vietos, turi būti užtikrintos lygios galimybės ir teisės.

Suplanavo gražią ateitį

Kaunietė teisininkė Dalia pasakojo, kad su italu, kuris yra Italijos pilietis, 2018 metų pabaigoje susilaukė dukters. Tėvas su moterimi ir dukra bendrauja, bet nuolat gyvena savo šalyje.

Gimus mergaitei abu jos tėvai gražiuoju sutarė, kad dukra gyvens su motina, dėl to nebuvo jokių ginčų ar teismų.

Dalia dukrą augino viena. 2019 metais nusprendė, kad netrukus ateis metas grįžti į darbą, o mergaitė galėtų lankyti vaikų lopšelį-darželį.

„Prie mano namų yra lopšelis-darželis „Varpelis“, jį matome pro buto langus. Pamaniau, kad bus labai patogu, jei dukra jį lankys.

2019-ųjų vasario pabaigoje šiai įstaigai parašiau prašymą, kad dukrą priimtų 2020–2021 mokslo metams, ir mergaitė buvo įrašyta į eilę šioje biudžetinėje ugdymo įstaigoje“, – pasakojo kaunietė.

Žinia teisininkę nustebino

Teisininkė prisiminė, kad 2020 metu birželio pabaigoje su ja susisiekė „Varpelio“ atstovės ir paaiškino, kad mergaitės į lopšelį-darželį nepriims.

„Man buvo paaiškinta, kad darželio atstovai iš Kauno savivaldybės Švietimo skyriaus gavo nurodymą mergaitės į šį ar kitą biudžetinį miesto darželį nepriimti, nes mūsų situacija neatitinka 2020 metų sausio 1 dieną įsigaliojusių Kauno miesto tarybos priimtų sprendimų.

Tada buvo nutarta, kad vaikai Kauno biudžetinius darželius gali lankyti tokiu atveju, jei abu tėvai gyvenamąją vietą yra deklaravę Kaune. Jei vienas iš tėvų nėra kaunietis, į norimą darželį galima patekti tik tada, jei ten yra laisvų vietų“, – pasakojo moteris.

Šis sprendimas buvo priimtas 2019 spalio 15 dieną, įsigaliojo 2020 metų sausio 1-ąją.

Taip pat moteriai buvo nurdyta, kad jei ji su vaiko tėvu gyvena skyriumi, tai turėjo būti nustatyta teismo sprendimu, kuriuo taip pat nustatoma ir vaiko gyvenamoji vieta.

Turint tokį faktą patvirtinantį dokumentą Dalios dukra turėtų teisę be jokių kliūčių lankyti biudžetinį darželį.

„Bet Civiliniame kodekse nurodyta, kad jei vaiko tėvai taikiai sutaria, su kuo ir kur vaikas gyvens, ir jokių pretenzijų abi pusės neturi, teismo nereikia, todėl tokio dokumento aš tiesiog neturiu. Bet savivaldybės atstovai užsispyrę tvirtino, kad laikosi miesto politikų nustatytos tvarkos“, – tikino teisininkė.

Tiesos teisme ieškojo pati

Kaunietė pasakojo, kad dėl tokio savivaldybės atsakymo labai nustebo. Kadangi kolegų, kurie specializuotųsi vaikų darželių teisės klausimais, ko gero, nėra, situaciją pradėjo aiškintis pati.

2020 metų liepą ji kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

„Aš prašymą priimti dukrą į darželį parašiau anksčiau, nei įsigaliojo Kauno miesto tarybos sprendimas, kad abu tėvai savo gyvenamąją vietą turi būti deklaravę Kaune.

Taip pat Civilinio kodekso nuostatos yra aukščiau nei miesto tarybos sprendimai, todėl ir teismo sprendimo dėl to, kur yra gyvenamoji dukros vieta, neturiu ir neprivalau turėti“, – aiškino kaunietė.

Dalia teismo prašė panaikinti savivaldybės sprendimą, mergaitei leisti lankyti biudžetinį miesto darželį ir jai bei dukrai sumokėti po 3 tūkstančius eurų neturtinės žalos.

Iškilusių problemų nesuvokė

Moteris pasakojo, jog sužinojusi, kad dukros į darželį nepriims, suko galvą, ką daryti.

„Laimei, aplinkybės susiklostė taip, kad į Kauną atvyko mano motina. Dukrą kiekvieną dieną veždavau pas ją, nors garbaus amžiaus moteriai prižiūrėti mažą vaiką buvo sunku“, – apie susiklosčiusią situaciją kalbėjo kaunietė.

O ir dukra mamos vis klausinėdavo, kodėl negali lankyti darželio, kada eis į tą, kurį mato pro namų langus, nes bendrauti su bendraamžiais labai nori.

„Širdyje liko nuoskauda, kad vaikui negaliu paaiškinti, kodėl jis negali lankyti darželio. Stengiuosi nukreipti kalbas apie „Varpelį“, aiškinu, kad gal eisime į kitą darželį.

Išėjusios iš namų sukame ne pro „Varpelį“, o į kitą pusę, kad mergaitei nekiltų skausmingų minčių“, – pasakojo moteris.

Dalia atskleidė, kad dukros tėvas yra universiteto dėstytojas, jo tėvai – taip pat pedagogai. Kai jie sužinojo, kad mergaitė į darželį nepriimta ir dėl to kaunietė bylinėjasi, kraipė galvas.

„Jie niekaip negalėjo suvokti, koks absurdas vyksta mūsų valstybėje, kodėl politikų ir valdininkų sprendimai svarbesni nei valstybės teisė, kokiais argumentais remiasi savivaldybė“, – stebėjosi Dalia.

Pasisakė ir kontrolierė

Kol vyko teismo procesas, kaunietė kreipėsi ir į Vaiko teisių apsaugos kontrolierę Editą Žiobienę.

Kontrolierė, išnagrinėjusi bylos medžiagą, atsakė, kad po 2020 metų sausio 1 dienos įsigaliojusios naujos tvarkos laukiančiųjų lankyti ikimokyklinio ugdymo grupes vaikų eilės negalima pakeisti ir negali būti reikalaujama, kad jau eilėje esantis vaikas atitiktų naujus kriterijus.

Taip pat Vaiko teisių apsaugos kontrolierė nusprendė, kad Kauno savivaldybė turi atkreipti dėmesį ir keisti kai kuriuos naujos tvarkos punktus, susijusius su tuo, kad visiems Kauno mieste gyvenamąją vietą deklaravusiems vaikams, nepriklausomai nuo jų tėvo ar motinos deklaruotos gyvenamosios vietos, turi būti užtikrintos lygios galimybės ir teisės.

2021 metų gegužės 17 dieną Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija nusprendė, kad Kauno savivaldybė buvo neteisi, kaunietės dukra turi būti priimta į darželį. Turtinės žalos atlyginimo neskyrė.

Teks mokėti brangiau?

Nuskriaustos mergaitės mama sakė neseniai gavusi žinią, kad dukra yra priimta į kitą darželį.

Tačiau teismo sprendimo, kuris nustatytų dukros gyvenamąją vietą, moteris neturi, todėl gali būti, kad jai teks mokėti daugiau, nei kitiems darželinukų tėvams.

„Jei darželyje yra vietų ir į jį priimamas vaikas, kurio tik vienas iš tėvų yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą Kaune, jis per mėnesį turi mokėti 100 eurų daugiau, nei jei abu tėvai yra Kauno gyventojai“, – apgailestavo kaunietė.

Teisininkės žiniomis, tokia situacija, į kokią pakliuvo ji, taip pat ir toks bylinėjimasis su savivaldybe – bene pirmasis Kaune.

Moteris įsitikinusi, kad nemažai tėvų, norėdami, jog jų vaikai lankytų Kauno darželius, yra priversti meluoti, fiktyviai deklaruoti savo gyvenamąją vietą mieste.

Prie reikalavimų prisitaiko?

Lopšelio-darželio „Varpelis“ direktorė Lidija Kasiulynienė sakė, kad kaunietės Dalios dukra į darželį nebuvo priimta, nes įstaigos vadovė vadovavosi miesto politikų ir savivaldybės Švietimo skyriaus nurodymais.

Šiais mokslo metais jos vadovaujamą įstaigą lanko 196 vaikai. Daugumos jų tėvai – kauniečiai.

„Dviejų vaikų tėvai nėra susituokę, tačiau yra pristatę teismo sprendimus, kad vaikai gyvena su motinomis, jos gyvenamąją vietą yra deklaravusios Kaune. Todėl abu šie vaikai buvo priimti ir motinos moka įprastą kainą už teikiamas paslaugas“, – aiškino „Varpelio“ direktorė.

Dar 9 vaikų vienas tėvų yra registruotas Kaune, kitas – rajonuose. Jie moka padidintą mokestį, bet jokių pretenzijų dėl to nereiškė.

Lopšelio-darželio „Aušrinė“ direktorė Audronė Trumpickienė sakė, kad šią ugdymo įstaigą lanko 240 vaikų. Dabar tai jau tik Kaune gyvenančių tėvų atžalos.

„Kai priėmimo tvarka į Kauno darželius pasikeitė ir pirmumo teisę už įprastą kainą juos lankyti įgijo mieste registruotų tėvų vaikai, daugelis suaugusiųjų apie tokią naujovę nebuvo girdėję.

Dar ir dabar ne visi tai žino. Tenka aiškinti, kokių dokumentų reikia, ir žmonės tvarkosi taip, kad problemų neliktų“, – džiaugėsi A.Trumpickienė.

Darželio vadovė neslėpė pastebinti, kad pakeitus priėmimo tvarką ne vieno mažylio tėvai pakeitė savo registracijos vietą, registravosi pas tėvus ar kitus gimines. Bet ar tai yra piktnaudžiavimas, nustatyti sunku.

Lopšelio-darželio „Želmenėlis“ direktorė Saulė Šerėnienė teigė, kad nauja tvarka ir tėvams, ir pedagogams sukėlė daug nerimo. Todėl likus dar keliems mėnesiams iki jos įsigaliojimo tėvams apie pokyčius teko daug aiškinti.

Gal ir todėl šiais mokslo metais tėvų pretenzijų įstaiga nesulaukė.

„Želmenėlį“ lanko 227 vaikai. Septynių mažylių vienas tėvų buvo Kauno rajono gyventojai, tačiau dabar tėra likęs tik vienas tokių tėvų vaikas.

Ar tėvai tikrai tapo kauniečiais, ar tik deklaravo gyvenamąją vietą mieste, pasak darželio vadovės, sunku nustatyti.

Už teikiamas paslaugas moka tiek pat

„Kauno rajone vaikų priėmimo tvarka nesikeičia nuo 2016 metų. Vadovaujamės lygių teisių kontrolieriaus rekomendacijomis, pirmiausia į Kauno rajono biudžetines ikimokyklinio ugdymo įstaigas priimami mūsų rajono gyventojų vaikai, nes vietų darželiuose neretai stinga.

Jei vietų yra, priimami ir Kauno bei kitų savivaldybių gyventojų vaikai.

Šiuo metu Kauno rajono švietimo įstaigose ugdomi 39 kitų savivaldybių vaikai, iš jų 11 vaikų iš Kauno miesto savivaldybės.

Suprantame, jog būna taip, kad žmonės gyvena prie pat Kauno rajono ribos ir jiems patogiau vaikus leisti į darželį, kuris yra greta jų namų, nei ieškoti atokesnės ugdymo įstaigos toliau nuo namų savo savivaldybėje. Tokių tėvų prašymus pasižymime, ir kai tik vietų atsiranda, bet kuriuo metų laiku vaikai į darželius priimami.

Visi tėvai, nepaisant, kur yra deklaravę savo gyvenamąją vietą, už darželinukus ir jiems teikiamas paslaugas moka tiek pat.

Teisminių ginčų dėl to, kad vaikai nebuvo priimti į darželius, nėra buvę.

Piktnaudžiavimų dėl gyvenamosios vietos deklaravimo taip pat nesame pastebėję,“ - teigia Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistėAsta Simanauskienė.

Pripažino: kainos skirtumas – nemažas

„Kaunietės Dalios dukra 2020–2021 mokslo metams į Kauno lopšelį-darželį „Varpelis“ nebuvo priimta, nes priimant vaikus į grupes vadovaujamasi nuostata – vaiko ir jo tėvų (įtėvių, globėjų) deklaruota gyvenamoji vieta turi būti Kauno mieste.

2021 metų balandžio 15 dieną vaiko motina pateikė prašymą į antrąją pageidaujamą lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą viename Kauno darželių.

Kadangi šioje įstaigoje yra laisvų vietų, kaunietės dukra 2021–2022 metams į įstaigą priimta.

Įstaigose į laisvas vietas priimami ir Kauno mieste nedeklaruoti vaikai.

Kai abu vaiko tėvai gyvenamąją vietą yra deklaravę Kaune, už vieną vaiko dieną darželyje moka 0,58 euro, jei vienas tėvų – 4,89 euro,“ - pripažįsta Kauno savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Ona Gucevičienė.

 

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.